Stanislavas Buračas
Stanislavas Buračas | |
---|---|
| |
Gimė | 1942 m. vasario 24 d. Radviliškio raj., Šiaulėnų vls., Tyrulių sen., Vendrės km. |
Mirė | † 2009 m. gruodžio 15 d. Klaipėdoje |
| |
Veikla |
Stanislavas Buračas (1942 m. vasario 24 d. Radviliškio raj., Šiaulėnų vls., Tyrulių sen., Vendrės km. – 2009 m. gruodžio 15 d. Klaipėdoje) – Lietuvos elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaras.
Tėvai ir šeima
Tėvas Feliksas, Jono g. 1902 m.; motina Lapažinskaitė Valerija, Jono g. 1909
Kiti jų vaikai – seserys Julė 1940 m., Adelė 1942 m., Birutė 1948 m.; broliai Jonas 1938 m., Stasys 1945 m.
Buvo ištremti į Irkutsko Tulunsko sritį nuo 1949 m kovo 27 d. iki 1957 m. lapkričio 12 d. 1988 m. rugsėjo 20 d. nutarimu reabilituoti.
Biografija
Po tremties S. Buračas 1967 m. baigė Charkovo aviacijos institute radiotechnikos fakultetą ir dirbo Kijevo mašinų statybos gamykloje inžinierium konstruktorium. Nuo 1970 iki 2000 m. dirbo Ukrainos MA Charkovo monokristalų institute. 1981 m. Maskvos Lebedevo fizikos institute gynė disertaciją iš puslaidininkių ir elektronikos medžiagų technologijų specialybės. Pradėjęs kaip jaun. moksl bendr. vėliau jau kaip monokristalų ir jų prietaisų skyriaus vadovas monokristalų institute (Charkove) tęsė darbą iki 2000 m., bendradarbiavo su Maskvos Kurčatovo ir Ukrainos branduolinių tyrimų (Kijeve) institutais. Dalyvavo CERN projekte ALISA , 2000-2003 m. vadovavo tarpt. užduočiai tiriant ir sintetinant švino volframato bei kt. kristalus (PWO) „Šiaurės kristalų“ moksl. susivienijime. 220 išradimų ir publikacijų autorius (nemaža dalis įslaptinta).
1977 m. Kirovokano chemijos kombinate (Armėnija) parengė ir įdiegė jo parengtą ličio niobiatų kristalų auginimo automatinio valdymo sistemą. Jis t. p. sukūrė alfa-gama radiometrų prietaisų.
Disertacija
Stanislavas Buračas | |
---|---|
Titulas | daktaras |
Disertacijos laipsnis | hab. daktaras |
Disertacijos metai | 1981 m. gruodžio 28 d. |
Mokslų kryptis | Elektros ir elektronikos inžinerija |
Įstaiga | SSSR MA P. Lebedevo fizikos institutas |
Disertacija | Ličio niobato kristalų augimo automatizacijos procesas ir tyrimas |
Vadovas | |
Gynimo taryba | |
Disertacijos oponentai |
1981 m. gruodžio 28 d. apgynė elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Ličio niobato kristalų augimo automatizacijos procesas ir tyrimas“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: SSSR MA P. Lebedevo fizikos institutas.