Stanislavas Kostka Gadomskis
| Stanislavas Kostka Gadomskis | |
|---|---|
| |
| Gadomskiai | |
| |
| Herbas „Rola“ | |
|
| |
| Gimė | 1718 m. |
| Mirė | † 1797 m. |
|
| |
| Tėvas | Simonas Gadomskis |
| Motina | Agata Studnicka |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Stanislavas Kostka Gadomskis (lenk. Stanisław Kostka Gadomski; 1718–1797) – Lenčicos vaivada nuo 1787 metų, seimo maršalka, Karūnos armijos generolas-leitenantas, Sochačevo pakamaris ir Karūnos generalinės armijos raštininkas nuo 1760 metų, Červonogrudo, Bolimovo Rabštino or Rogatino seniūnas. Prie Stanislovo Augusto Poniatovskio buvo pasiuntinys į Prūsiją[1][2].
Biografija
Lydėjo ištremtą Stanislovą Leščinskį į Lotaringiją, kur, Nansi, mokėsi riterių akademijoje. Kare dėl Austrijos paveldėjimo tarnavo Prancūzijos armijoje. Dalyvavo Silezijos karuose Prūsijos pusėje. Grįžęs į tėvynę buvo Potockių proprūsiškos partijos šalininkas.
1747 metais tapo Karūnos didžiojo etmono Juozapo Potockio adjutantu. 1752–1754 metais gavo pensiją nuo Prancūzijos pasiuntinio 400 dukatų į metus. 1757 metais tapo Karūnos armijos generolu-majoru. 1762 metais tapo generolu-leitenantu.
1760 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą, 1764 metais į konvokacinį seimą, 1766 metais į Čapliko seimą, 1767 metais į Repnino seimą.
Balsavo už Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. 1766 metais buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu. 1767 metais įėjo į seimo delegacijos sudėtį, kuri atsirado spaudžiant Rusijos pasiuntiniui N. V. Repninui, tikslu sudaryti ATR konstituciją[3].
Rekomenduojant Prūsijos pasiuntiniui įėjo į Nuolatinės tarybos sudėtį. 1786 metais buvo išrinktas seimo maršalka ir apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Šeima
- Tėvas – Braclavo taurininkas Simonas Gadomskis, motona – Agata Studzinska.
- Sesuo Solomija (g.1720) – ištekėjo už Plocko stalininko Josifo Dembinskio[4].
Apdovanojimai
- Baltojo erelio ordino kavalierius (1786)
- Švento Stanislovo ordino kavalierius (1766)
Lliteratūra
- Polski Słownik Biograficzny, t. 11 s. 63 (lenk.)
Išnašos
- ↑ «Genealogia potomków Sejmu Wielkiego», M.J. Minakowski.
- ↑ 86-томный Энциклопедический Словарь Брокгауза и Ефрона (1890–1907 гг.)
- ↑ Aleksander Kraushar, Książę Repnin i Polska, Warszawa 1900 t. II , s. 318.
- ↑ «Genealogia potomków Sejmu Wielkiego», M.J. Minakowski.
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Pranciškus Ksaveras Chominskis |
 1786 |
Po to: Stanislovas Malachovskis |
