Stanislaw Rodowicz

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislaw Rodowicz
Radavičiai
POL COA Rudnica.svg

Gimė 1883 m.
Mirė 1940 m. kovo 5 d. (~57 m.)

Tėvas Teodoras Radavičius
Motina Sanislava Rimkiewicz

Stanislavas Rodovičius (lenk. Stanislaw Rodowicz, 1883 m. – 1940 m. kovo 5 d. Katynė) – Lenkijos kariuomenės papulkininkis, Katynės kankinys.

Biografija

Gimė 1883 m. Kijeve, nes gyvenimas Žemaitijoje negarantavo jo tėvų – 1863 m. sukilėlio Teodoro ir Sanislavos Rimkiewicz Radavičių (Rodowicz) sėkmingos karjeros galimybių. 1901 m. jis įstojo į Kijevo politechnikos institutą, buvo vienu iš jaunimo konspiracinių organizacijų Polonia ir Zet steigėjų. Studijas baigė Vokietijoje, 1906 m. ir Kijeve, 1908 m. 1919-06-01 įstojo į Lenkijos kariuomenę, kurioje tuoj pat jam buvo suteiktas majoras karinis laipsnis. 1929–1932 m. ėjo Lenkijos technikų draugijos pirmininko pareigas. Iki II Pas. karo dirbo valstybės tarnautoju. 1939 m. gestapas jį norėjo suimti, tačiau pastarasis pateko ne į vokiečių, bet sovietų nelaisvę ir 1940 m. kovo 5 d. J . Stalino bei V. Molotovo įsakymu, sovietinės NKVD su tūkstančiais kitų Lenkijos karių buvo nužudytas Katynėje. Majoro Stanislaw Rodowicz asmenybė primena apie tuometinės Lenkijos kariuomenės tautinę ir lokalinę įvairovę.

Apdovanojimai

2008 m. spalio 16 d. Lenkijos Respublikos Liaudies gynybos Ministro Bogdan Klich įsakymu, Stanislaw Rodowicz buvo suteiktas Lenkijos kariuomenės papulkininko karinis laipsnis. Šį Bogdan Klich įsaką Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski bei karinis atašė Marek Boski Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje 2008 m. spalio 16 d. įteikė Radavičių giminės atstovui Žilvinui Radavičiui.

Šaltiniai

  • Sily zbrojne Rzeczypospolitej Polskiej. Minister obrony narodowej. Decyzją z dnia 5 pazdziernika 2007 r. mianowalem posmiertnie majora Stanislawa Rodowicza s. Teodora na stopien podpulkownika Wojska Polskiego. Warszawa, 16 pazdziernika 2008 r. Minister obrony narodowej Bogdan Klich.
  • Wladyslaw Rodowicz liudijimas.
  • Teresa Worobiej, Czeslawa Paczkowska. 90 lat- Wolnej i Niepodleglej./Tygodnik wilenszyzny (priedas "Rota"). 2008-11-13/19. p. 2.
  • Žilvinas Radavičius. Vilniuje pagerbtos Katynės aukos./Voruta. 2008-11-22 Nr. 22 (664). p. 15.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: