Stanislovas Bonifacas Jundzilas
| Stanislovas Bonifacas Jundzilas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| |
| Herbas "Łabędź" | |
|
| |
| Gimė | 1761 m. gegužės 6 d. Jasionyse, dab. Gardino sritis, Varenavo rajonas |
| Mirė | † 1847 m. balandžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Bernardinų kapinėse |
|
| |
| Veikla | |
Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761 m. gegužės 6 d. Jasionyse, dab. Gardino sritis, Varenavo rajonas – 1847 m. balandžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Bernardinų kapinėse) – Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas.
Biografija
Pradinį mokslą baigė Valkininkuose. 1774-1779 m. mokėsi Lydos, Liubešovo (Volynės sritis) pijorų mokyklose. 1779 m. Liubešove buvo patvirtintas pijorų ordino nariu. 1779-1780 m. mokytojavo Raseinių, Ščiutino ir Vilniaus pijorų mokyklose. 1781-1783 m. klausė filosofijos kursą Vilniaus pijorų kolegijoje Šnipiškių vienuolyne Vilniuje, kartu Vilniaus universitete 1782 m. lankė fizikos, o 1783 m. chemijos paskaitas. 1784 m. įšventintas kunigu. Iki 1786 m. mokytojavo Ščiutine. 1786-1787 m. Vilniaus universitete išklausė chemijos ir zoologijos kursus, o taip pat 1787 m. G. Forsterio privačiai skaitytą botanikos kursą.
1790-1792 m. Vilniaus universitete dėstė gamtos mokslus. Buvo išvykęs tobulintis į Vakarų Europą – Austriją, Saksoniją, Vengriją, kur domėjosi naudingosiomis iškasenomis, jų geologija. Sumanęs Vilniuje įkurti veterinarijos mokyklą, 1795-1796 m. tobulinosi Vienoje. Išklausė gyvulių anatomijos, fiziologijos, farmacijos, patologijos ir terapijos kursus. 1797 m. grįžo į Lietuvą ir Vyriausioje mokykloje užėmė iš pradžių viceprofesoriaus, o 1802 m. – gamtos mokslų profesoriaus vietą. 1798 m. apgynė disertaciją, skirtą mineralogijos, krašto geografijos klausimams nagrinėti.
Mokslinė veikla
Tyrė Vilniaus, Ščiutino, Lydos, Gardino apylinkių florą, taip pat paukščius, vabzdžius. Jo iniciatyva perorganizuotas ir išplėstas Vilniaus universiteto botanikos sodas iš Pilies gatvės perkeltas į Sereikiškes. Pagausino sodo augalų skaičių, keisdamasis augalais su 15 miestų išpopuliarino jį Europoje, papildė naujais rinkiniais Gamtos mokslų kabinetą. Teigė, kad gamta turi savo dėsnius, o gyvieji gamtos kūnai yra medžiagos cheminių kitimų rezultatas, kad žmogus kūnu panašus į kitus žinduolius. Aiškindamas organizmų kilmę ir jų psichinę veiklą pripažino dieviškąjį pradą.
1802-1803 m. paskelbė naują gamtos mokslų dėstymo programą, į ją įtraukė naminių gyvulių anatomijos, jų laikymo ir veisimo kursą. Skaitė mineralogijos paskaitas, dėstė botaniką, vadovavo gamtos mokslų katedrai. Tyrė mineralinių vandenų versmes, nustatė druskų koncentraciją buvusio Stakliškių kurorto mineraliniuose šaltiniuose, tyrė durpynus, pelkių rūdas.
Varšuvos, Peterburgo gamtininkų draugijų narys. Kartu su kitais redagavo žurnalą lenkų kalba „Vilniaus dienraštis“ (Dziennik Wileński), jame skelbė gamtos mokslų srities straipsnius. Pirmasis parašė vadovėlių studentams.[1]
Bibliografija
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijos augalų aprašymas (Opisanie roślin w Prowincyi W. X. Litewskiego, naturalnie rosnących), 1791 m.
- Taikomoji botanika (Botanika stosowna), 1799 m.
- Lietuvos augalų aprašymas pagal Linėjaus sistemą (Opisanie roślin Litewskich, wedlug ukladu Linneusza), 1811 m.
- Botanikos pradmenys (Początki botaniki) 2 d. 1804-1805 m., 1829 m.
- Trumpoji zoologija (Zoologia krótko zebrana), 4 t. 1807 m., 4 leid. 1829 m.
Šaltiniai
- ↑ Algimantas Jakimavičius. Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 773 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||