Stanislovas Feliksas Potockis
Stanislovas Feliksas Potockis | |
---|---|
Potockiai | |
Herbas "Pilawa" | |
| |
Gimė | 1752 m. Krystynopol (dab. Červonograd, Lvovo sritis) |
Mirė | † 1805 m. kovo 14 d. Tulčin (Podolė) |
| |
Tėvas | Pranciškus Salezijus Potockis |
Motina | Ana Elżbieta Potocka |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
| |
Vikiteka | Stanislovas Feliksas PotockisVikiteka |
Stanislovas Feliksas Potockis (gimė - 1752 m. Krystynopol (dab. Červonograd, Lvovo sritis); mirė - 1805 m. kovo 14 d. Tulčin (Podolė)) - ATR politikas.
Biografija
Nuo 1767 m. Belzo seniūnas., 1774-1780 Lenkijos didysis vėliavininkas. 1782-1788 Rusios vaivada. Nuo 1784 m. generolas leitenantas, Podolės divizijos vadas. 1788-1792 m. Lenkijos artilerijos generolas. Nuo 1784 m. prilkausė didikų opozocijai. Prorusiškos orientacijos, būdamas Ketverių metų seimo (1788-1792) deputatu priešinosi patriotų grupuotės rengiamoms reformoms. 1790 m. išvyko iš Lenkijos. Stanislovo rezidencija Vienoje nuo 1790 m. buvo Seimui priešiškos propagandiės veiklos centras. Stanislovas siekė panaikinti monarchiją ir centrinę valdžią, sukurti fed. prov-jų respubliką. 1790 m. slapta susirašinėjo su Jekaterinos II favoritu G. Potiomkinu:ragino Rusiją imtis karinių veiksmų prieš Seimą. 1792 m. tapo vienu Targovicos konfederacijos, kuri suteikė Rusijai pretekstą surengti karinę intervenciją į ATR, organizatorių ir jos maršalka. Seimas pašalino Stanislovą iš pareigų. Per 1794 m. Kosciuškos sukilimą Stanislovas už akių buvo nuteistas mirti (nuosprendis simboliškai įvykdytas pakariant Stanislovo portretą). Stanislovas išvyko į Rusiją, vėliau į Vieną. Po ATR III padalijimo (1795) sugrįžo į Tulčyną (čia buvo Stanislovo dvarų centras). 1797 m. Rusijos valdžia suteikė jam generolo anšefo laipsnį, bet politinės įtakos Stanislovas nebeturėjo.[1]
Šaltiniai
- ↑ Stanislovas Feliksas Potockis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk–Pra). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 650 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|