Stanislovas Goesas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Goesas
Stanislovas Goesas.jpg

Gimė 1844 m. lapkričio 12 d.
Joniškyje
Mirė 1916 m. lapkričio 7 d. (71 m.)
Valdajuje

Veikla
Lietuvos nacionalinio judėjimo dalyvis, visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, dvarininkas.
Mokykla
<--
  Lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Stanislovas Goesas (1844 m. lapkričio 12 d. [pagal J.K.: lapkričio 2 d.][1] Joniškyje – 1916 m. lapkričio 7 d. Valdajuje) – Lietuvos nacionalinio judėjimo dalyvis, visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, dvarininkas.

Kilmė ir šeima

Tarp daugelio bajoriškos kilmės tautinio judėjimo dalyvių didelės pagarbos nusipelnė ir nepagrįstai primiršta Goesų šeima. Tyliame šiaurės Lietuvos kampelyje – Medvilionyse sunkiais kovos už lietuvybę laikais bajorai von Goesai, niekam nesigirdami, garbingai ir nesavanaudiškai globojo ir rėmė siekiantį mokslo jaunimą, patys kukliai likdami šešėlyje.

Goesai – labai sena vokiečių bajorų giminė, kurios ištakos siekia net XIV amžių; ji; turėjo visas teises į suteikta 1561 m. Žygimanto Augusto privilegija Kurliandijai.

Pirmasis žinomas 1382 ir 1385 m. dokumentuose paminėtas Bernardas Goesas buvo Rygos arkivyskupo Turaidos pilies viršininkas. Kurliandijos bajorų komiteto posėdžių žurnalo įraše apie 1838 m. birželio 10 d. vykusį posėdį nurodyta, kad Evaldo Magnuso von Goeso trys sūnūs (Jonas Martynas, Bartolomėjas Kajetonas ir Juozapas Nikodemas) prašo Kurliandijos bajorų komiteto išduoti kiekvienam iš jų ir teisėtiems jų vaikams po bajorystės liudijimą, kad jie, keldamiesi iš Kurliandijos į Lietuvą, galėtų Vilniaus gubernijos valdžiai įrodyti esą bajorai.[2]

Nagrinėjant Goesų šeimos genealogiją yra pateikiama ir kita Pelikso Bugailiškio iškelta versija, kad Goesų protėviai 1630 m. atvyko iš Portugalijos į Kuršą, o iš čia XIX a. – į Lietuvą ir perėmė lenkiškąją kultūrą. Tačiau ši versija yra klaidinga. Iš tikrųjų portugalų humanistas ir istorikas Damio Goes dirbo Vilniuje Portugalijos pasiuntiniu, tačiau su šia Goesų šeima jis neturi nieko bendro, tik panašiai rašomą pavardę.

Joniškyje apsigyveno Juozapo Nikodemo von Goeso, gimusio 1805 m. gruodžio 18 d., šeima. Joniškio bažnyčios parapijos metrikų knygose pavyko surasti įrašų apie Goesų šeimą, gyvenusią Šiaulių gatvėje. Juozapas buvo vedęs du kartus. Su pirmąja žmona Julijona Pervainaite jis susilaukė 2 dukterų, o su antrąja žmona Brigita Čepulevič turėjo 5 vaikus: 2 sūnus – Julių Konstantiną[3] ir Stanislovą bei 3 dukteris – Teresę, Viktoriją ir Brigitą.

Pagal kitus šaltinius Joniškyje įsikūrusioje Goesų giminės atšakoje drauge su vienturčiu pirmagimiu Stanislovu augo ir kurį laiką gyveno keturios dukterys, iš jų lietuviška veikla daugiausiai pasižymėjo Joniškio mieste gimusios Teresė (g. 1853 m.) ir Viktorija (g. 1863 m.).

Stanislovas ir Teresė šeimų nesukūrė, Brigita ištekėjo už Mostausko, o Julija ir Viktorija – už švediškos kilmės bajorų brolių Gravrogkų.

Viktorija Goesytė-Gravrogkienė su vyru – stambių dvarų administratoriumi – ilgokai gyveno Rusijoje. Po vyro mirties grįžusi į Lietuvą kurį laiką gyveno brolio Stanislovo „palivarke“, 1905 m. revoliucijos laikotarpiu persikėlė į Šiaulius, kur slėpė, šelpė kovotojus prieš carizmą, kurį laiką jos bute buvo slapta spaustuvė.

Teresė Goesytė labai rūpinosi jaunimo švietimu. Ėmėsi organizuoti slaptą mokyklą, kurioje pati mokytojavo apie 20 metų. Gabesnius vaikus jie su broliu Stanislovu materialiai paremdavo, kad tie galėtų studijuoti užsienyje. Ji buvo tikra neturtingųjų užtarėja ir šelpėja. Goesų šeima aktyviai dalyvavo organizuojant lietuvišką mėgėjų teatrą. Teresė buvo gabi aktorė. Mirė 1911 m.

Gyvenimo kelias

Iki 1863 m. sukilimo mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Prisiminimuose S. Goesas rašo: „Mokyklon įstojau 1857 m., dvasia viešpatavo lenkiška, da tada nieks nė manyti nemanė apie lietuvių atgijimą, nors viduje suvis jautėsi lietuviu esąs, bet jis tą savo jausmą išreikšdavo lenkiškąja kalba“.[4]

Prasidėjus 1863 m. sukilimui, Stanislovas buvo priverstas nutraukti mokslą 7 gimnazijos klasėje ir grįžo į tėvo dvarą Medvilionyse ir drauge su seserimi Terese ūkininkavo.

Neradęs vietos gausioje šeimoje, S. Goesas 5 km nuo Latvijos sienos ir 25 km nuo Joniškio įsigijo apleistą 100 dešimtinių Medvilionių dvarą. Vietoje seno ten stovėjusio namo pastatė naują, molinį, dideliais langais, šešių kambarių, dengtą čerpėmis. Sutvarkė tvenkinį, užveisė didžiulį sodą. Čia jis gyveno ir ūkininkavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Drauge su juo gyveno ir ūkio darbais dalijosi sesuo Teresė Goesytė.

Visą laisvą nuo ūkio rūpesčių laiką jie skyrė mokymuisi – domėjosi literatūra, filosofija, menu, mokėsi kalbų. Teresę ypač domino pedagogika. Išsilavinę, pritariantys socialinio teisingumo ir reformų idėjoms Goesai savo sodyboje įkūrė Šiaurės Lietuvos kultūros ir švietimo centrą. Mylėdami jaunimą, siedami su juo didžiausią Lietuvos atgimimo viltį, Stanislovas ir Teresė ragino mokytis, semtis žinių.

Kriukų miestelio inteligentai svečiuose pas Goesus. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: mokyt. Feliksas Daugėla, ūkininkas M. Rožanskas, Kriukų m. vaistininkas Tirkšlevičius, studentas M. Mastaitis, Kriukų m. mokyt. B. Žygelis, ūkininkas J. Rožanskas. Stovi iš kairės: 1 - nežinomas, Teresė Goesytė, Stanislovas Goesas, nežinomas vaikas, Viktorija Graurogkienė, Kriukų parapijos klebonas A. Radančius, 7 - nežinomas, Gravrogkas iš Lieporių km.).

Spaudos draudimo metais Medvilionys buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė. Povilas Višinskis Medvilionius pasirinko savo slaptosios spaudos platinimo centru. Knygoms platinti S.Goesas subūrė vietinius knygnešius, daugelis kurių buvo jo paties ūkyje dirbę patikimi samdomi darbininkai. Be jo paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus spaudos leidinys. Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Medvilionyse buvo sukaupę didelę biblioteką, kurią sudarė knygos lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko ir periodinės spaudos leidinių: laikraščių, žurnalų Keliolika metų prieš lietuviškos spaudos atgavimą savo namuose jie įkūrė slaptą mokyklą, kurioje Teresė ėjo mokytojos („daraktorkos”) pareigas. Beveik 20 metų ji mokė vaikus skiepydama savo auklėtiniams tėvynės meilę, pagarbą gimtajai kalbai. Šioje mokykloje daugelis gavo pirmąjį šviesos spindulį. Drauge su broliu rėmė gabesniųjų savo mokyklos mokinių studijas Rusijos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Kriukų mokykloje yra Goesų stalas, kurio dvigubame dugne buvo slepiama draudžiama lietuviška spauda, už kurio sėdėjo garbus musų krašto žmonės, gėrė arbatą ar ruošėsi slaptų lietuviškų vaidinimų repeticijoms. Surasti jį padėjo mokytoja Elena Bučienė, mat ji dirbo Medvilionių pradinėje mokykloje, sėdėjo prie to stalo ir žinojo jo istoriją.

Apie 1910 m. S. Goesas padovanojo 2,2 dešimtinių (1 dešimtinė – 1,0925ha) dydžio sklypą Joniškio mokyklai statyti, o seserys Teresė ir Viktorija Goesytės – žemės sklypą Medvilionių pradžios mokyklai. S. ir T. Goesų sodyboje visais laikais spietėsi plačios apylinkės jaunimas, o per vasaros atostogas kasmet susiburdavo iš aukštųjų mokyklų sugrįžęs nemažas būrys studentų: P. Višinskis, A. Varnas, V. Požėla, Z. Skirgaila, A. Janulaitis ir kiti. Čia lankėsi prof. J. Jablonskis, G. Landsbergis-Žemkalnis, A. Smetona, G. Petkevičaitė-Bitė. Jaunimas nekantravo pasireikšti kultūrinėje veikloje, ir jų troškimams visada pritardavo S. ir T. Goesai. Jau 1901 m. erdviame svečių kambaryje Medvilionyse įvyko vienas pirmųjų slaptų lietuviškų vaidinimų – Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose“.

1907 m. T. Goesytės ir V. Gravrogkienės lėšomis buvo įkurtas lietuviškas knygynėlis, nelegaliai veikęs Kriukuose, mokytojo Felikso Daugėlos namuose. Medvilioniuose toliau buvo rengiami nelegalūs vaidinimai. Stanislovas ir Teresė Goesai buvo laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmonės. Stanislovas priklausė varpininkams, vėliau – tuo metu veikusiai Lietuvos demokratų partijai. Teresė buvo socialdemokratų partijos narė. Abu Goesai buvo Lietuvos mokslo ir dailės draugijų nariai, talkino rinkti Joniškio apylinkėse liaudies meno dirbinius. Surinkti dirbiniai buvo siunčiami į Dailės draugijos, veikusios 19071915 m. Vilniuje (vėliau – Kaune) parodas.

S. Goesas aktyviai rėmė kooperacijos idėją, įkūrė kooperacijos bendroves Joniškyje ir Žeimelyje. Teresė Goesytė mirė 1911 m. sausio 20 d. Palaidota Joniškio rajone, Lieporų kapinaitėse. Stanislovas Goesas Pirmojo pasaulinio karo metais evakavosi į Rusijos gilumą. Iš pradžių apsistojo Staraja Rusj, vėliau įsikūrė Valdajuje, kur gyveno sesuo Viktorija su šeima.

Vienintelė jo gyvenimo viltis buvo išvysti po karo laisvą Lietuvą. Deja, susirgęs plaučių uždegimu 1916 m. lapkričio 7 d. mirė. Palaidotas Valdajuje.

Pagerbimas

Net ir tais visuotinės suirutės laikais kai jis mirė jo mirtis neliko nepastebėta. „Naujoji Lietuva”, ėjusi Peterburge, ir Bostone ėjusi „Ateitis” atidavė pagarbą žmogui, siekusiam Tėvynės vardan Teisybės ir Tikrybės.

Literatūra

Duomenų apie šią šeimą galima rasti Lietuvos mokslų akademijos rankraštyne bei Vandos Sruogienės straipsnyje „Lietuvos bajorų palikuonys". Išsamios informacija, sukaupta vienoje vietoje, o ne pavieniuose šaltiniuose ir su patikslintais duomenimis yra pateikiama Eglės Šukienės knygoje „Bajorų von Goesų gyvenimo priedermė – kultūra ir švietimas“.

  • Šukienė E. Jų priedermė – remti ir skleisti švietimą : Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai .- Iliustr. – Joniškis : Joniškio viešoji biblioteka, 2000. – 94 p. – Rinkta kompiuteriu
  • Šukienė, Eglė. Piliečių priedermė. Stanislovo ir Teresės von Goesų veikla : [apie kultūrinę, švietėjišką veiklą]. – Iliustr. – Santr. angl., latv., vok., p. 57-59. – Bibliogr. išnašose // 2003, Nr.1, p. 50-51.
  • Grawrock-Goes, Christoph von. Von Goesai: giminės istorijos puslapiai. – Iliustr. – Santr. angl., latv., vok., p. 57-59. – Bibliogr. išnašose // 2003, Nr. 1, p. 48-49.
  • Šukienė E. Bajorų von Goesų gyvenimo priedermė – kultūra ir švietimas / sudaryt. Eglė Šukienė; red. Lina Kazlauskaitė.- Joniškis : Joniškio J. Avyžiaus viešoji biblioteka, 2004 (Šiauliai : UAB „Šiaulių knygrišykla – spaustuvė“) – 58, [2] psl. ISBN 9955-9502-1-8

Šaltiniai

  • Stanislovas GoesasLietuvių enciklopedija, VII t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1956, T. 7: Gardino kalykla-Grūžiai Didieji, 350 psl.{{#subobject:Stanislovas Goesas (Stanislovas_Goesas, LEB)

|Straipsnis=Stanislovas Goesas |Žodynas=Lietuvių enciklopedija |Žodyno sąvoka=Stanislovas_Goesas |Žodyno tomas=1956, T. 7. |Žodyno puslapis= 350 psl. |}}

  1. Kai kurie šaltiniai, pvz.: „Graži tu mano“, Lietuvių enciklopedija, nurodo būtent šią gimimo datą.
  2. MABR, f. 358.
  3. Minimas ne visuose šaltiniuose
  4. MABR, f. 37, b. 11505, 1.1.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: