Stanislovas Griganavičius
| Stanislovas Griganavičius | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1909 m. gegužės 5 d. Riklikų k., Anykščių raj. |
| Mirė | † 1967 m. Buvo palaidotas Kaunatavos, Telšių raj. kapinėse |
|
| |
| Veikla | Kariškis, laisvės gynėjas, politinis kalinys
|
Stanislovas Griganavičius ( 1909 m. gegužės 5 d., Riklikų k., Anykščių raj. – 1967 m. Buvo palaidotas Kaunatavos, Telšių raj. kapinėse) – Kariškis, laisvės gynėjas, politinis kalinys.
Biografija
Tėvai: Antanas Griganavičius (1867–1940) – žemdirbys ūkininkas, knygnešys, ir Anastazija Graužinytė-Griganavičienė (1869–1937) – žemdirbė. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Broliai: Antanas Griganavičius (žuvo Pirmajame pasauliniame kare), Juozapas Griganavičius (1889–1957) – žemdirbys ūkininkas, Vaclovas Griganavičius (1891–1940) – kariškis, generolas, Vincas Griganavičius (1900–1938) – kariškis, revoliucionierius, seserys: Ona Griganavičiūtė-Kraujalienė (?–1920) – žemdirbė, nužudyta plėšikų, Petronėlė Griganavičiūtė-Purtikienė (1902–1965) – žemdirbė ūkininkė, 1941–1965 m. tremtinė Altajaus krašte (Rusija), mirusi tremtyje. Sūnėnai (brolio Juozapo sūnūs): Vytautas Griganavičius (1925–2008) – kunigas, Albertas Griganavičius (g. 1934 m.) – gydytojas ir visuomenininkas.
Mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Mobilizuotas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, 1931 m. baigė Karo mokyklą Kaune. 1931 m. lapkričio 4 d. S. Griganavičiui buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.
Paleistas į atsargą, S. Griganavičius gyveno ir ūkininkavo tėvo ūkyje gimtuosiuose Riklikuose.
1936 m. jis dar stažavosi karo autorinktinėje Kaune, Šančiuose.
1941 m. birželio 22 d. atsargos karininkas S. Griganavičius organizavo sukilimą Kavarske prieš sovietinę valdžią. Svirnų miške jis surinko būrį kovotojų ir atvežė jiems ginklų, o popietę su būriu ginkluotų vyrų iš Riklikų patraukė į Kavarską. Sukilėliai apsupo mokyklą, ant kurios stogo rusų kareiviai buvo įsirengę stebėjimo postą, ir su jais susišaudė. Kareiviai buvo priversti trauktis. Paskui kareivius bandė sprukti ir vietiniai sovietiniai aktyvistai, bet sukilėliai juos sulaikė ir netrukus paleido. S. Griganavičiaus organizuotame sukilime dalyvavo apie 70 ginkluotų vyrų.
1944 m. pavasarį S. Griganavičius buvo įstojęs į generolo Povilo Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę. Tą vasarą ją nuginklavus, jis traukėsi nuo artėjančios rusų kariuomenės į Žemaitiją, bet neišvengė represijų: 1944 m. gruodžio 25 d. buvo suimtas, pateko į filtracijos lagerį, paskui 1945 m. vasarį buvo išvežtas į Karagandos (Kazachstanas) anglies kasyklas.
1947 m. S. Griganavičius pabėgo iš lagerio ir slapčia grįžo į Lietuvą, atvažiavo į Radviliškį, kur pas kraštietį kleboną Klemensą Šovį rado savo artimuosius. Buvusiam Kavarsko vikarui Jonui Albavičiui tarpininkaujant, jis įsidarbino Radviliškio durpyne ir apsigyveno barake su išsislapsčiusiomis pas gimines žmona ir dviem dukrelėmis. Kai pajuto sovietinio persekiojimo pavojų, jis išsikėlė į nuošalų Pabalvės durpyną prie Tryškių (Telšių raj.) ir ten dirbo, kol leido kalinimo palaužta sveikata.
Susituokė 1939 m. lapkričio 27 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Ona Baltrėnaitė-Griganavičienė (1915–?) iš Jurzdiko – žemdirbė. Augino dvi dukteris.
Mirė 1967 m. Buvo palaidotas Kaunatavos (Telšių raj.) kapinėse. Vėliau jo palaikai buvo perkelti į Vilniaus Rokantiškių kapines.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |