Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Stanislovas Kiška

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Kiška
Stanisłaŭ Kiška. Станіслаў Кішка.jpg
Kiškos
Ąžuolynas (herbas)
Ąžuolynas (herbas)

Mirė 1513 m. ar 1514 m.

Tėvas Petras Strumila
Sutuoktinis(-ė) Sofija Mantigirdaitė
Vaikai

Petras Kiška
Barbora Kiškaitė
Ona Kiškaitė


Veikla
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Stanislovas Strumila (pravarde Kiška, m. 1513 m. pabaigoje ar 1514 m. pradžioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminės, Kiškų giminės pradininkas. Giminės vardas kilo iš jo pravardės. Tėvas Petras Strumila, žmona Sofija Mantigirdaitė, sūnus Petras Kiška. Duktė Barbora ištekėjo už Jurgio, Ona – už Jono Radvilos.[1]

1488 m. LDK pastalininkis, 1492 m. – Lydos vietininkas ir didžiojo kunigaikščio dvaro maršalka. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais (1492–1506 m.) dalyvavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybėse į Maskvą ir pasitinkant Maskvos pasiuntinius Vilniuje. 1494 m. pasitiko didžiąją pasiuntinybę, 1495 m. – atvykstančią Ldk Aleksandro žmoną Eleną. 1498 m. ir 1500 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pasiuntinybei į Maskvą. 1492 m. rugpjūčio mėn. jis ir Vaitiekus Narbutas Ldk Aleksandrui atstovavo Petrakavo elekciniame seime Lenkijoje ir perdavė LDK didžiojo kunigaikščio ir Ponų Tarybos pritarimą, kad lenkai, remdamiesi mirusio valdovo Kazimiero valia, savo karaliumi išrinktų Joną Albrechtą. Su Ldk Aleksandro įgaliojimais jis į Lenkiją vyko ir 1495 m. rudenį, o 1496 m. lapkričio mėn. drauge su juo Parčeve susitiko su išrinktuoju Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu.

1499 m. sausio 9 d. su kitais Ponų Tarybos nariais pasirašė Aleksandro įgaliojimą Žemaičių vyskupui Martynui bei LDK maršalkai Jonui Zaberezinskiui vykti į Lenkiją ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardu derėtis dėl unijos. Pritarė 1501 m. Mielniko aktui. Nuo 1499 m. Smolensko vietininkas, pradėjo Smolensko tvirtovės stiprinimo darbus. 1502 m. birželio mėn. vadovavo Smolensko gynybai nuo Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės. 15021507 m., Konstantinui Ostrogiškiui patekus į maskvėnų nelaisvę – Lietuvos didysis etmonas. Konfliktavo su Ldk Aleksandro favoritu kunigaikščiu Mykolu Glinskiu, jo intrigomis 1505 m. laikinai pašalintas iš Ponų Tarybos. 1506 m. sausio 6 d. vadovavo vykstančiai į Liublino seimą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės delegacijai. Nuo 1508 m. Gardino seniūnas, padėjo malšinti 1508 m. Glinskio maištą. Nuo 1512 m. Lietuvos didysis maršalka. 1508 m. ir 1511 m. dalyvavo komisijoje sienoms su Lenkija ir Mazovija patikrinti.[2]

Postas
Prieš tai:
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
Bulawa.PNG
Lietuvos didysis etmonas

15021507
Po to:
Konstantinas Ostrogiškis
Prieš tai:
Mikalojus Kęsgaila
Laski.gif
Lietuvos didysis maršalka

15121513
Po to:
Jonas Radvila II

Šaltiniai

  1. Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
  2. Nelė Asadauskienė. Stanislovas Kiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 185 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: