Stanislovas Leščinskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Leščinskis
lenk. Stanisław Leszczyński
Lenkijos karalius,
Lietuvos didysis kunigaikštis
Stanislas Leszczynski before 1709.PNG
COA polish king Stanislas Leszczynski.svg
Leščinskiai

Gimė 1677 m. spalio 20 d.
Lvove
Mirė 1766 m. vasario 23 d. (88 m.)
Liunevilis, Prancūzija

Tėvas Rafalis Leščinskis
Motina Ana Leščinska
Sutuoktinis(-ė) Katerina Opalinska
Vaikai

Ana Leščinska,
Marija Leščinska

Alex K Rzech Pospolita1.svg
Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė 1704 m. liepos 12 d. - 1709 m. (~5 m.)
Karūnavimas 1705 m. spalio 4 d.
Pirmtakas Augustas II Stiprusis
Įpėdinis Augustas II Stiprusis
Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė 1733 m. rugsėjo 12 d. - 1733 m. (~0 m.)
Pirmtakas Augustas II Stiprusis
Įpėdinis Augustas III Saksas
Kiti titulai
Lotaringijos kunigaikštis
Valdė: 1737 m. - 1766 m. (~29 m.)
Pirmtakas: Pranciškus Lotaringietis
Įpėdinis: Įjungta į Prancūzijos sudėtį

Žymūs apdovanojimai
Ordre du Saint-Esprit Chevalier ribbon.svg

Vikiteka Stanislovas LeščinskisVikiteka
Parašas
Autograph of Stanisław Leszczyński.PNG
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Stanislovas Leščinskis I (lenk. Stanisław Leszczyński, 1677 m. spalio 20 d., Lvove1766 m. vasario 23 d., Liunevilyje, Prancūzija) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704-1709 ir 1733-1736 m., Lotaringijos hercogas.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Didžiosios Lenkijos didikų, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių. Kai 1698 m. vedė Kotryną Opalinskaitę, tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų.

Nuo 1699 m., kaip ir jo tėvas, buvo Poznanės vaivada. Per 17001721 m. Šiaurės karą vienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas 1705 m. spalio 4 d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Realiai didesnę valdžią įgijo po 1706 m. rugsėjo mėn. Altranštadto sutarties, kuria Augustas II atsisakė Lenkijos karaliaus sosto.

Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, Stanislovas Leščinskis 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o po to į Prancūziją. 1725 m. išleido dukterį Mariją už Liudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorijos dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą. Prancūzijos diplomatijai remiant 1733 m. rugsėjo 12 d. vėl buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą 17331735 m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.

Pagal Vienos taiką 1738 m. Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą. Po 1736 m. abdikacijos (karūnos atsisakymo) gyveno Prancūzijoje, jos karaliaus iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Pastatydino rūmų, įkūrė parkų. Jo Nansi įsteigtą Stanislovo akademiją, Liunevilyje veikusią Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų Lenkijos politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui 1831 m. pastatytas paminklas.

Reikšmė Lietuvai

Valdant S. Leščinskiui labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis, nes švedai buvo užvaldę ir uždarę Lietuvos uostus. Didikų Oginskių vadovaujama Lietuvos bajorų grupuotė rėmė teisėtą Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą II, Leščinskio pusėje iš Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos, todėl jis visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo. [1]


Stanislovas Leščinskis
Gimė: 1677 m. spalio 20 d. Mirė: 1766 m. vasario 26 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Augustas II Stiprusis
Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
17061709
Po to:
Augustas II „Stiprusis“
Prieš tai:
Augustas II Stiprusis
Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
1733
Po to:
Augustas III Saksas
Prieš tai:
Pranciškus Lotaringietis
Lotaringijos kunigaikštis
17371766
Po to:
Įjungta į Prancūzijos sudėtį

Literatūra

  • E. Ciešlak. Stanisław Leszczyński. Wroclaw–Warszawa, 1994.

Šaltiniai

  1. A. M., V. S.. Stanislovas Leščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 40 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.