Stanislovas Masiokas (1933)

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    (Nukreipta iš puslapio Stanislovas Masiokas)
    Stanislovas Masiokas
    Vaizdas:Stanislovas Masiokas.jpg
    Stanislovas Masiokas .... m.

    Gimė 1933 m. vasario 6 d.
    Janionių kaimas, Ramygalos valsčius

    Veikla
    mokslinė, pedagoginė, visuomeninė
    Sritis elektrotechnika, KPI, Rotary
    Pareigos
    • 1957-1959 Miestų projektavimo institutas Kaune, inžinierius ir KPI valandinis dėstytojas

    • 1962-1966 Kauno politechnikos institutas Elektrotechnikos fakultetas, asistentas

    • 1966-1968 Kauno politechnikos institutas Elektrotechnikos fakultetas, vyr. dėstytojas

    • 1968-1980 KPI Bendrosios elektrotechnikos katedra, vedėjas, docentas

    • 1967-1973 KPI Elektrotechnikos fakultetas, dekanas

    • 1973-1990 KPI Bendrosios elektrotechnikos katedra, docentas

    • 1990-2010 KPI Bendrosios elektrotechnikos katedra, profesorius

    Išsilavinimas
    • 1943-1952 Ramygalos vidurinė mokykla, moksleivis

    • 1952-1957 Kauno politechnikos institutas Elektrotechnikos fakultetas, studentas

    • 1959-1962 – Maskvos energetikos instituto Šviesos technikos katedra, aspirantas

    Kvalifikacija
    • 1964 Technikos mokslų kandidatas

    • 1968 Kauno technologijos universiteto docentas (SSRS Aukščiausioji atestacinė komisija)

    • 1990 Kauno technologijos universiteto profesorius (nostrifikuotas 1993 m.)

    • 1993 Technikos mokslų daktaras (LR Mokslo tarybos nostrifikacija)


    Žinomas už Šviesos technikos srities mokslo darbų pradininkas Lietuvoje

    Stanislovas Masiokas (1933 m. vasario 6 d. Janionių kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje) - inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras, profesorius, KTU katedros vedėjas, dekanas, visuomenininkas.

    Kilmė ir šeima

    Tėvai – Juozas Masiokas (1892–1979 m.); – Uršulė Masiokienė (Kirklytė) (1895–1965). Abu gimė Ramygalos v. Janionių k., palaidoti Ramygalos kapinėse. Tėvai buvo savamoksliai, tačiau knygų ir laikraščių namuose nestigo. Tėvas savarankiškai išmoko gydyti gyvulius, pasiekė veterinarijos felčerio lygį.

    Broliai, seserys – šeimoje buvo šeši vaikai. Kazimieras ir Paulina mirė vaikystėje, Otonas – kūdikystėje, Zigmantas (1921–1948) dingo be žinios, Genovaitė (1923–1993) palaidota Ramygalos kapinėse. Stanislovas – jauniausias.

    Vyresnysis brolis Zigmantas ne tik domėjosi žemės ūkio literatūra, bet ir kūrybiškai dirbo. Kartu su tėvu įkūrė pavyzdinę sodybą, įveisė didelį puikų sodą; už tai ne kartą buvo skirtos LR valstybinės premijos. Vyresnieji brolis Zigmantas ir sesuo Genovaitė nuolat bendravo su mokytojais, tai turėjo geros įtakos visai šeimai. Joje visada buvo jaučiama pagarba mokslui, išsilavinimui.

    Šeima – žmona Kristina Masiokienė (iki 1959-04-11 Merfeldaitė, g. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vietovė), inžinierė elektromechanikė (KPI, ...), technikos mokslų daktarė (KPI, ...), docentė (...).
    Vaikai – Rūta Masiokaitė Atie (g. 1961-09-09 Kaune), inžinierė informatikė (KPI, 1984); – Milda Masiokaitė Švagždienė (g. 1972-06-06 Kaune), gydytoja (KMU, ...), medicinos m. dr. (KMU, ...); – Albertas Nemanis (g. 1975-09-30), inžinierius informatikas (KTU, ...).
    Vaikaičiai – Emilis Atie (g. 1998-02-21), Paulius Švagždys (g. 2002-08-22), Lukas Švagždys (g. 2006-07-25), Jonė Švagždytė (g. 2007-10-07), Kristupas Nemanis (g. 2005-01-05), Andrius Nemanis (g. 2012-01-27).

    Moksleiviški ir studentiški metai

    1943 m. baigęs Jotainių pradžios mokyklą Stanislovas buvo priimtas į Ramygalos gimnazijos I klasę. 19451948 m. jis mokėsi Panevėžio I berniukų gimnazijoje. Dėl sunkių materialinių sąlygų vienus mokslo metus teko praleisti ir padėti namiškiams ūkininkauti.

    1949 m. grįžo mokytis į Ramygalos vidurinės mokyklos IX klasę. Mokykloje su bendramoksliais įkūrė fizikų ir matematikų būrelius. Ramygalos MTS baigė traktorininkų kursus ir vasaromis dirbo laukuose su galingiausia to meto technika.

    Su matematikos mokytoju Vladu Rinkevičiumi ir kitais bendraklasiais suprojektavo mokyklos stadioną ir aktyviai dalyvavo jį statant. Kai mokykliniai matematikos uždavinynai tapo nebeįdomūs, paštu atsisiuntė aukštųjų mokyklų stojamųjų egzaminų uždavinynus. Mėgiami buvo ir šokių vakarėliai (juose grojo akordeonu), tautinių šokių būrelis, mokyklos choras, sportas (imtynės, šaudymas).

    1952 m. baigęs mokyklą Stanislovas Masiokas įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos, tada prestižinį, fakultetą studijuoti Pramonės įmonių elektrinių įrenginių specialybę (52/9 akademinė grupė).

    Prisiminęs labai išskaidytą veiklą mokykloje, studijuodamas Stanislovas nusprendė įsitraukti tik į mokslo veiklą. Dar būdamas pirmakursis Fizikos katedroje atliko studentišką mokslo darbą ir parašė mokslo referatą, kurį pristatyti mokiniams buvo siuntinėjamas į įvairias mokyklas. II kurse jis tapo fakulteto Studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas. 1954 m. KPI iniciatyva buvo pradėtas grandiozinis studentiškų konferencijų ciklas, skatinantis įvairių aukštųjų mokyklų studentus bendrauti mokslo srityje – organizuota I Pabaltijo ir Baltarusijos SSR studentų mokslinė konferencija. Stanislovui buvo pavesta organizuoti Elektrotechnikos ir Fizikos mokslų sekcijas.

    Stanislovas vis tik neliko abejingas ir visuomeninei veiklai: 1956 m. dalyvavo rengiant I KPI festivalį – buvo atsakingas už jo apšvietimą; grojo styginiame ansamblyje (mandolina) ir už klasikinės muzikos atlikimą buvo apdovanotas festivalio diplomu.

    IV kurse Stanislovas susidomėjo tuomet moderniu liuminescenciniu apšvietimu. Šios temos mokslo ir diplominio darbo vadovu sutiko būti doc. Vytautas Nešukaitis.

    Atlikti ikidiplominę praktiką Stanislovas Masiokas buvo paskirtas į Maskvos elektros lempų gamyklos Šviesos technikos laboratoriją, kuriai vadovavo Vladimiras M. Skobelevas. Tuomet ir užsimezgė pirmieji ryšiai su šviesos technikos specialistais, su kuriais vėliau teko bendrauti ilgus metus.

    Per visą studijų laikotarpį Stanislovo studijų knygelėje buvo įrašytas tik vienas ketvertas (tuomet žinios buvo vertinamos penkiabale sistema), visi kiti – penketai. 1957 m. Stanislovas Masiokas baigė KPI su pagyrimu, įgydamas inžinieriaus elektromechaniko diplomą.

    Tolesniu mokslo keliu

    Baigęs KPI buvo paskirtas dirbti į Miestų projektavimo institutą, kuriame darbuodamasis 19571959 m. susipažino ne tik su Kauno, bet ir su keleto to meto žymiausių Maskvos teatrų scenos įranga.

    Po dviejų privalomų paskyrimo darbo metų, KPI mokslo prorektorius Petras Baskutis pakvietė S. Masioką stoti į Elektros mašinų katedros aspirantūrą. Stanislovui pageidaujant toliau tęsti pradėtą jau pasirinktos srities mokslo darbą, KPI išrūpino jam tikslinę vietą į Šviesos technikos aspirantūrą Maskvos energetikos institute (MEI) pas prof. Vladimirą V. Meškovą – vieną žymiausių to meto šviesos technikos mokslininkų. Aspirantūroje teko išklausyti didžiąją dalį MEI Elektronikos fakulteto Šviesos technikos specialybės kursų, išlaikyti privalomus egzaminus ir parašyti disertaciją.

    Nors disertacijos gynimo išvakarėse Stanislovas gavo pasiūlymą dirbti Šviesos technikos katedros vedėju MEI filiale, Smolenske, tačiau jis nutarė grįžti dirbti į KPI.

    1964 m. spalio 16 d. Stanislovas Masiokas Maskvos energetikos instituto mokslinėje taryboje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Paleidimo reguliavimo aparatai ir liuminescencinių lempų darbo trukmė“. 1993 m. kovo 30 d. Lietuvos mokslo taryboje disertacija buvo nostrifikuota kaip LR Technikos mokslų daktaro disertacija.

    Nuo 1990 m. eina profesoriaus pareigas ir Kauno technologijos universiteto senato siūlymu 1991 m. vasario 28 d. Stanislovui Masiokui suteikiamas profesoriaus vardas, Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas 1993 m. kovo 30 d.

    Administracinis darbas

    Grįžęs dirbti į KPI Stanislovas Masiokas ėmėsi tęsti mokslo darbą, tačiau gana netikėtai 1966 m. teko įsijungti ir į administracinį – buvo išrinktas Bendrosios elektrotechnikos katedros vedėju. Be tokio darbo patirties pradžioje buvo sudėtinga, tuo labiau, kad tarp kolegų buvo vyresnių ir labiau patyrusių pedagogų. Bet kolektyvas buvo draugiškas ir sudarė gerą darbo aplinką.

    19641966 m. KPI vykdomos reformos – nuo Elektrotechnikos fakulteto atskiriami du nauji: Radioelektronikos ir Automatikos fakultetai. S. Masiokas išrenkamas ir tampa Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1967–1973). Vos jam apsipratus dirbti dekanate, vėl reorganizacija: nutariama fakultetą iš I rūmų iškelti į naujus, Statybos rūmus. Prasidėjo sudėtingi fakulteto katedrų mokomųjų ir mokslo laboratorijų patalpų skirstymo ir įrengimo darbai, tačiau Bendrosios elektrotechnikos katedra liko I rūmuose. Stanislovui Masiokui teko vadovauti ne tik dviems geografiškai atokiai esantiems padaliniams – katedrai (1966–1981) ir fakultetui (1967–1973), bet dar ir mokslo darbams bei dėstyti studentams.

    Akademinė ir mokslinė veikla

    Mokslo interesai

    • Šviesos technika,
    • Aukštojo mokslo pedagogika
    • Informacijos vizualizacija

    Po aspirantūros Stanislovas Masiokas toliau tęsė mokslinę veiklą ir ėmėsi paaukštinto dažnio srovės taikymo apšvietimui temos. Jo iniciatyva KPI buvo įrengta šviesos technikos laboratorija. To pakako, kad Lietuvoje atsirastų šviesos technikos mokslo kryptis. Taip pradėjo formuotis lietuviškoji Šviesos technikos mokykla. Vėliau jį sudomino Mokymo proceso ekranizacija, kuri išaugo į modernią Informacijos vizualizacijos problematiką.

    Pedagoginis-metodinis darbas

    Pedagoginė veikla prasidėjo dar studijų metais – kartu su bendramoksliu Aloyzu Kapustinsku įkurta sekmadieninė matematikos mokykla grupės draugams. Po to – II kurse bendrakursiams skaitytos logaritminės liniuotės paskaitos.

    Dar projektavimo institute dirbantį Stanislovą KPI katedros vedėjas doc. Jurgis Kaunas pakvietė dėstyti Bendragamybinių įrenginių elektrinės dalies kursą. Šį kursą jis dėstė ir grįžęs po aspirantūros. Tuo metu didelis dėmesys buvo skiriamas Gamybos automatizavimui – šį kursą tada teko skaityti ir S. Masiokui.

    Bendrosios elektrotechnikos katedroje Masiokas dėstė pagrindinį tos katedros kursą – Elektrotechniką – Mašinų gamybos fak. studentams. Po to jo iniciatyva įvestas Šviesos technikos kursas, kurį jis skaitė Elektrotechnikos fak. studentams.

    Vėliau Stanislovas Masiokas sukūrė įvairių dalykų modulių, kuriuos studentams pats ir dėstė. Šviesos technikos: bakalaurams – 2 moduliai; magistrantams – 5 moduliai; doktorantams – 1 modulis. Informacijos vizualizacija: magistrantams – 1 modulis. Profesinio bendravimo pagrindai (dalis – vizualizacija) bakalaurams – 1 modulis. Nuotolinio mokymo kursai (2002–2004) „Elektrotechnika“ studentams (buvo bendraautoris). Tęstinio mokymo kursai: (2004–2010): „Mokomosios informacijos vizualizacija“ (dėstytojams), „Apšvietimo technologijos“ (inžinieriams).

    Stanislovas daug dėmesio skyrė dėstymo metodikai ir pedagogikai, plačiai taikė techniškas priemones mokymo procesui ekranizuoti. Pradžioje – diaprojekciją ir grafoprojekciją, vėliau – kompiuterinę projekciją.

    Įtraukus į bakalaurų ir magistrantų mokymo planus Profesinio bendravimo pagrindų kursą, Masiokui buvo pavesta sukurti ir dėstyti jo dalį – Informacijos vizualizaciją. Be to teko skaityti ir Mokomosios informacijos vizualizacijos kursą dėstytojams. Jį išklausė per 1000 KTU ir kitų auštųjų mokyklų dėstytojų.

    Mokymo kursus studentams teko skaityti ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, ir prancūziškai. O pasirinkusiems Šviesos technikos kursą atvykėliams magistrantams iš Ispanijos, Portugalijos bei Lenkijos – ir angliškai.

    Prof. S. Masiokui teko skaityti viešas paskaitas įvairių aukštųjų mokyklų dėstytojams buvusioje SSRS (1981–1985). Jį kvietė Maskvos energetikos institutas, Maskvos inžinerinis fizikos institutas, Maskvos elektronikos institutas, taip pat Leningrado, Kijevo, Charkovo, Jerevano, Irkutsko, Odesos, Voronežo politechnikos institutai. Pagrindinė tų paskaitų tema – „Mokymo proceso ekranizacija“.

    Pradėjus ekranizuoti paskaitas ir pratybas spalvintomis negatyvinėmis diaprojekcijos skaidrėmis, iškilo prieštaros problema tarp skaidrės informacijos kiekio ir jos matomumo. Todėl teko spręsti ne tik dėstymo metodologijos, bet ir šviesos technikos klausimus. Reikėjo naujos diaprojekcijos technikos. Jos tobulinimu susidomėjo jauni gabūs inžinieriai Julius Makčinskas ir Edmundas Andužis. Jų išradingumo, energijos ir auksinių rankų dėka buvo sukurti projektoriai, net 2–3 kartus galingesni už standartinius ir kryptiniai ekranai, net 7 kartus efektyvesni už įprastus difuzinius.

    Skaidrių komplektai bei diaprojektoriai buvo apdovanoti Liaudies ūkio laimėjimų parodos (SSRS) sidabro ir bronzos medaliais. Diaprojektoriai buvo eksponuoti tarptautinėje parodoje Drezdene. Mokymo proceso ekranizacijos patirtis buvo paskelbta 27 publikacijose (1975–1982), o apibendrinta tyrimų medžiaga išspausdinta knygutėje: S. Masiokas, K. Masiokienė. Mokymo proceso statinė ekranizacija. Kaunas: KPI, 1982. – 88 p. (rusų k.)

    Kvalifikacijos tobulinimas

    • Bendrosios elektrotechnikos katedrų vedėjų stažuotė Maskvos energetikos institute (1968 m.)
    • Prancūzų kalbos kursai Paryžiuje (1969 m., 1 mėn.)
    • Stažuotė Tulūzos (Prancūzija) universiteto Atominiame centre (1969 m. 9 mėnesiai)
    • Stažuotė Kijevo politechnikos institute (1982 m. 4 mėnesiai)
    • Nuotolinių studijų kursai: „Atvirasis ir distancinis mokymasis“ (KTU, 2000) ir „Virtualios mokymosi aplinkos WebCT valdymo pagrindai“ (KTU, 2001).

    Vadovavimas daktaro disertacijoms

    5 technikos mokslų dr. disertacijų vadovas. Dauguma mokslininkų, kuriems vadovavo Stanislovas Masiokas apgynė disertacijas: technikos mokslų kandidato Maskvos energetikos institute – Jonas Martynaitis, Alfonsas Vaškys, Albertas Mikulionis, Ramūnas Balsys; technikos mokslų daktaro KTU – Miglė Kriuglaitė-Jarašiūnienė.

    Be to, Povilui Balčiūnui, Kristinai Masiokienei buvo sudarytos sąlygos užbaigti pradėtus darbus, susietus su šviesos technika. Jonui Koryznai pasiūlyta studijuoti aspirantūroje MEI. Vėliau jaunieji mokslininkai patys tapo disertacinių darbų vadovais: doc. P. Balčiūnas – Rimanto Masiulio, doc. A. Vaškys – Konstantino Oto.

    Ekspertinė ir visuomeninė veikla

    • SSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos Elektrotechnikos mokslinės-metodinės tarybos prezidiumo narys (1968–1990), Lietuvos SSR Aukštojo mokslo Elektrotechninės literatūros leidybos komisijos pirmininkas (1967–1990).
    • Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos pirmininkas (1992–1997)
    • Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisijos (vadovėliai ministerijos premijoms skirti) pirmininko pavaduotojas (2003–2005) ir pirmininkas (2006–2009).
    • Lietuviškos tarybinės enciklopedijos (1976–1985) ir Technikos enciklopedijos (2000–2010) Šviesos technikos straipsnių autorius ir mokslinis konsultantas.
    • Naujai besikuriančių KTU padalinių – Socialinių mokslų fakulteto, Tarptautinių studijų centro – mokslinių ir metodinių tarybų narys.
    • Geriausio KPI lektoriaus konkurso iniciatorius ir vadovas, komisijos pirmininko pavaduotojas (1983–1986 m.).
    • Lietuvos atgimimo laikotarpiu – Lietuvos aukštojo mokslo bei inžinierių rengimo koncepcijos bendraautoris.
    • 1988 m. nuo pirmųjų dienų darbavosi VDU atkūrimo iniciatyvinėje grupėje ir buvo VDU Atkuriamosios tarybos narys (1989–1990) bei Atkuriamojo senato narys, Etikos ir statuto priežiūros komisijos pirmininkas (1990–1996).
    • Kauno Rotary klubo narys nuo 1992 m., garbės narys nuo 2010 m.
    • Atkuriamojo Kauno Rotary klubo prezidentas ir pirmasis atkurto klubo prezidentas (1993–1995), Lietuvos Rotary komiteto pirmininko pavaduotojas. Ženevos Rotary konferencijoje (1995) dalyvavo kaip Lietuvos Rotary atstovas, Budapešto Rotary konferencijoje (1999 m.) padarė pranešimą apie Lietuvos Rotary apygardos kūrimo planus. Sudarė ir išleido tris Lietuvos Rotary direktorijas (katalogus), parengė daugumą klubo leidinių, sukūrė kompiuterinius klubo grafikos elementus. Surinko Kauno RK klubo istorinę medžiagą.
    • KTU profesorių klubo valdybos narys ir KTU „Emeritus“ klubo narys.
    • Klubo „Elektra“ pirmininkas (nuo 2003 m.).

    Leidybinė veikla

    Šią veiklą Stanislovas Masiokas susidomėjo 1967 m., kai tapo Lietuvos SSR Aukštojo mokslo Elektrotechninės literatūros leidybos komisijos pirmininkas. Bendravimas su „Mokslo“ leidyklos darbuotojais, ypač rengiant spaudai vadovėlį, ir su „Spindulio“ spaustuvės specialistais buvo tarsi neformalus leidybos bei poligrafijos universitetas.

    Žinias šioje srityje papildė leidybos kursuose: a) Baltic States Book Industry Seminar for Senior Management, Vilnius (1992); b) The Association of American University Presses, Tallinn (1992); c) Legal Issues in Publishing: Copyright and Contracts, Vilnius (1993).

    1991 m. tapo UAB leidyklėlės „Candela“ steigėjas ir direktorius. G. Soroso fondo paremta, ji įsigijo reikalingiausią kompiuterinės leidybos įrangą. Per 23 veiklos metus ši leidykla išleido 18 mokslo, mokomosios ir grožinės literatūros knygų, keletą smulkesnių leidinių; 1996–2000 m. ji išleido ir atspausdino tęstinio prestižinio mokslo žurnalo „Veterinarija ir zootechnika“ 11 numerių.

    Laisvalaikio pomėgiai

    Fotografija, vandens turizmas, knygų dizainas ir leidyba.

    Įvertinimai

    Stanislovo Masioko įvairiapusė veikla nuo pirmojo kurso iki išėjimo į pensiją įvertinta įvairiais Universito ir Švietimo ir mokslo ministerijos, studentų mokslinės draugijos, Rotary ir kt. organizacijų garbės raštais, padėkomis ir kitais dėmesio ženklais.

    Autobiografija

    Mano gyvenimo kelias

    Bibliografija

    Stanislovas Masiokas paskelbė 135 mokslo straipsnius ir kitus mokslo bei pedagoginius darbus.

    Svarbiausi leidiniai

    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+47-0=47 wiki spaudos ženklai).