Stanislovas Moravskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Moravskis
Portretas2a.jpg

Gimė 1802 m. liepos 22 d.
Mickūnų dvare, Vilniaus rajonas
Mirė 1853 m. spalio 6 d. (51 m.)
Jundeliškės (Ustronės dvaras)
Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje

Tėvas Apolinaras Moravskis (1767 (?) - 1838)
Motina Marijana Semaškaitė (1785(?) - 1813)

Veikla
poetas, etnografas, keliautojas, gydytojas, memuaristas

Alma mater

Stanislovas Moravskis (pilnas vardas Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis; 1802 m. liepos 22 d. – 1853 m. spalio 6 d.) – žymus lietuvių dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas.

Turinys

Biografija

Gimė 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare, netoli Vilniaus. Tuo metu dvaras priklausė jo motinai Marijanai Semaškaitei-Moravskienei, kuri buvo ištekėjusi už bajoro, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio iždininko, Apolinaro Moravskio. Kuris buvo labai įžymus žmogus XVIIIXIX a., pažinojęs ir bendravęs su daugeliu to meto šviesuomenės žmonių, 1794 m. sukilimo dalyvis, pažinojęs Tadą Kosčiušką, Jokūbą Jasinskį. Priklausęs masonų ložei. Tačiau ši santuoka ilgai netruko. Teigiama, kad, kai vyko skyrybų procesas Marijanai tebuvo 19 metų. Jų vienintelis sūnus St. Moravskis liko gyventi su tėvu ir antrąją jo žmona Juzefa Chrapovicka (mirė 1842 m.).

Vaikystę ir kai kuriuos prieš mirtį metus praleido Kaune. Lankė Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1818 m., o vėliau, tėvo verčiamas, įstojo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, kurį 1823 m. baigė ir apsigynė daktaro laipsnį.

Dar besimokydamas universitete bendravo su A. Mickevičiumi, T. Zanu, priklausė filaretų, filomatų draugijoms, masonams. Jam pavyko išvengti filaretų teismo 1824 m. ir tremties.

Negalėdamas apsikęsti tėvo tironijos nukreiptos jo atžvilgiu, išvyko į Sankt Peterburgą, kur dirbo mediku, pagarsėjo choleros epidemijos metu už tai gavo Šv. Anos ordiną. Bendravo su daugeliu to meto lenkų, pavyzdžiui, M. Šymanovska, J. Oleškevičium, P. J. Malevskiu, V. Smakausku taip pat su A. S. Puškinu bei kitais žymiais rusais. Rusijoje praleistą laiką aprašė savo memuaruose. Viešėdamas Paryžiuje, kur tvarkė testamentu gautą turtą St. Moravskis išpiršo A. Mickevičiui žmoną kompozitorės M. Šimanovskos jaunesnę dukterį Celiną, o F. Malevskiui vyresnę jos dukterį Eleną su kuria susirašinėjo iki pat savo mirties.

Po tėvo mirties 1838 m. grįžo atgal į Ustronę ir keturiolika paskutinių savo gyvenimo metų praleido vienatvėje, todėl buvo pramintas „Ustronės atsiskyrėliu“. Tuo metu jis atsidėjo rašymui, sukūrė memuarus, dramas, politinius tesktus, daug leido medicinos populiarinimo straipsnių, atsidėjo etnografiniams stebėjimams. Iš Peterburgo atvežė ir Lietuvoje išpopuliarino jurginus. Sekė įvykius Europoje, domėjosi 1848 m. Prancūzijos įvykiais, kai lankėsi Paryžiuje dalyvavo Furjė paskaitose ir yra laikomas pirmuoju Lietuvos konservatoriumi, taip pat pasisakė socialistinėmis temomis.

Mirė 1853 m. spalio 6 d. Ustronėje (dabar Jundeliškės). Kaip spėjama nuo vandenligės. Kelias paskutines dienas buvęs be sąmonės. Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje, kurią pats pastatė. Sukauptą turtą paveldėjo giminaitis Apolinaras Moravskis, kuris ir apsigyveno Ustronėje.

Didžioji dalis Stanislovo Moravskio archyvo žuvo Antrojo Pasaulinio Karo metais, vokiečiams bombarduojant Varšuvą, jo metu sugriauta Krasickių biblioteka, kurioje ir saugota St. Moravskio dokumentacija.

Atminimo įamžinimas

  • 1986 m. Nemajūnų (Birštono saviv.) kapinėse prie koplyčios atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 60x80 cm, su bareljefu [1] (aut. L. Juozonis);
  • Nuo 2002 m. Jundeliškėse (Ustronėje), buvusiame Moravskio dvare, kas metai rengiami šio didžio žmogaus atminimo vakarai, per kuriuos skaitomi jo kūriniai, pristatomos naujos pasirodžiusios knygos, skamba muzika.
Stanislovas Moravskis 1848 m. autoportretas laiške Elenai Malevskai

Bibliografija

„Lietuvių kalba“

  • „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“ 1994 m.
  • Seimelių posėdžiai Lietuvoje. Kvailystės drama.2005 m.
  • „Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda. I t.“ 2009 m.
  • „Moterų fizionomika“ 2010 m.

„Lenkų kalba“

  • „W Peterburku, 1827–1838 : wspomnienia Pustelnika i Koszałki Kobiałki“ 1927 m.
  • Szlachta-bracia: wspomnienia, gawędy, dialogi (1802–1850)“ 1929 m.
  • „Absolut i forma: studium o egzystecja-listycznej estetyce Malraux“ 1966 m.
  • „Zwiejskiej samotni: listy do Heleny i Franciszka Malewskich“ 1981 m.

Taip pat skaityti

Šaltiniai

  1. Kraštotyrininko kelias, Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
Rodomas puslapis "http://lietuvai.lt/w/index.php?title=Stanislovas_Moravskis&oldid=31607891"