2020 m. sausio 17-20 d. Vyks Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui perkėlimas į naujus serverius. Atsiprašome už galimus sutrikimus.

Stasys Šalkauskis/Įžvalgos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Paskutinį savo veiklaus gyvenimo penkmetį Šalkauskis griežtai kritikavo tautininkų režimą ir A. Smetonos “tautos vado” kultą (Žiūr skyrių “Veikla”). Tačiau jis matė ir tas neigiamas režimo pasekmes, kurios reiškėsi nemažos visuomenės dalies moraliniame ir kultūriniame smukime. Todėl į “Naujosios Romuvos” redaktoriaus J.Keliuočio pateiktus klausimus:

1.Koks yra lietuvių tautos charakteris? 2. Kokia yra lietuviškos kūrybos individualybė? ir 3. Kaip vaizduojatės Lietuvos ateitį?

Šalkauskis į visus tris klausimus atsakė [II. 20.]. (atskymai mano labai sutrumpinti – išryškinant tik pagrindinę St.Šalkauskio mintį ---- J.Š. pastaba) :

1. “Vergovė tautai ypatingai nelemta dar tuo, kad tuo pačiu laiku laisvieji mūsų visuomenės sluoksniai atitrūko nuo tautinio kamieno ir, renegatiškai nusisukę nuo savo tiesioginio pašaukimo, ėmė tarnauti svetimiems dievams. Tai nepaprastai pagilino tautinę dramą ir padarė vergovės pasekmes ypatingai fatalias. Pavergtosios liaudies gyvenimo aplinkybėmis formavosi nelaisvo lietuvio tipas, kuris iki šiol dar nėra visai išsilaisvinęs doriniu ir kultūriniu atžvilgiu.” 2. “Mūsų liaudies kūryba turi savo aiškių ypatybių, bet mūsų šviesuomenės naujoji kultūrinė kūryba dar nesuskubo įsigyti visai ryškios individualybės.”

3. “Jei ir toliau bus maitinamos mūsų istorinės ydos....ir jei sykiu mūsų kultūriniu apsiginklavimu nebus susirūpinta visu rimtumu ir platumu, tautinė katastrofa blogiausios rūšies bus mums visai neišvengiama. Dvasios vergai neišgelbės mūsų tautos nuo realios vergovės, o paskui – ir nuo visiško žlugimo. Juk jau ir dabar turime piliečių, kurie dėl tikrų ar įsivaizduotų skriaudų pasiilgsta svetimos valdžios.”

Deja šie žodžiai pasakyti 1939 m. buvo labai pranašiški, nes jau po metų prasidėjo pirmoji sovietinė okupacija, kuri tęsėsi 50 metų. Po kelių tautinio ir moralinio atgimimo metų ji jau nepriklausomoje Lietuvoje laipsniškai vėl perėjo į naują visuomenės moralinę krizę, kuriai vėl galime pritaikyti Šalkauskio nuomonę atsakant į 3-ią klausimą.

Išsamesnės krizių priežasčių, jų raidos ir pasekmių analizės klausimais Šalkauskis 1936 m. padarė pranešimą II-me LKMA suvažiavime ir atspausdino jį šio suvažiavimo darbuose [II. 21.]. Šio darbo pagrindines mintis galima prasekti iš paties autoriaus sudaryto jo plano (mano – kiek paredaguoto pagal autoriaus to paties darbo tekstus – J.Š.), kurį paduodame skyriuje „STRAIPSNIAI“.

Reikia stebėtis, kaip iš pirmųjų krizės požymių tautininkų režimo sąlygomis, Šalkauskis sugebėjo atstatyti pilną krizių priežasčių, pasekmių ir tolimesnės raidos visumą. Prisimenant, kad tai buvo rašyta prieš 76 metus, reikia pripažinti, kad Šalkauskis sugebėjo pramatyti visuomenės raidą toli į ateitį. Tiesa nacizmas žlugo, bet komunizmas kai kuriose šalyse dar egzistuoja ir turi įtakos kai kuriems Vakarų intelektualams ir Lietuvos valdžios atstovams.

Tačiau prieš 76 metus Lietuvos visuomenė buvo daug sveikesnė ir aktyvesnė (1936 m. generacija, jų paskelbta deklaracija Naujoje Romuvoje, dienraštis XX amžius ir kt) negu dabar. Nesugadintas kolūkinės santvarkos ir dabartinių ES išmokų už tai, kad žemė nedirbama, Lietuvos kaimas buvo tvirta tautos atrama ir inteligentijos rezervas. Dabar vyraujančio liberalizmo (jei ne libertalizmo) griaunantį poveikį, kurį dabar išgyvename, tada santykinio ekonominio gerbūvio sąlygomis, tikrai buvo sunku numatyti.

Nors nacizmas žlugo, o komunizmas merdi ir tik atskirų grupių, deja – dažnai esančių mūsų kraštuose valdžioje, pasireiškia savanaudiška veikla ignoruojant tautos ir valstybės interesus. Jau tada, kai Šalkauskis rašė šį darbą ir pesimistiškai žiūrėjo į Lietuvos ateitį. Jis galvojo apie veiksnius, kuriais visuomenė galėtų krizei ir atslenkančiam blogiui pasipriešinti. Pirmiausia dar tame pačiame darbe, jis nurodė į katalikiškąją pasaulėžiūrą, kaip jaunimo ir inteligentijos pasipriešinimo krizei ginklą. (Žiur. STRAIPSNIAI)

Parengė: St.Šalkauskio sūnus Julius Šalkauskas.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: