Stasys Brašiškis
Stasys Brašiškis | |
---|---|
| |
Gimė | 1896 m. vasario 7 d. Verškuliai, Gasčiūnų valsčius |
Mirė | † 1989 m. spalio 6 d. Vilnius |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Justina Brašiškienė |
| |
Veikla | politinis veikėjas, radijo mechanikas, bibliotekininkas, kraštotyrininkas, pedagogas
|
Partija | 1949 m. SSKP |
Stasys Brašiškis (1896 m. vasario 7 d. Verškuliuose, Gasčiūnų valsčius – 1989 m. spalio 6 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. [1]) – radijo mechanikas, bibliotekininkas, kraštotyrininkas, pedagogas, Lietuvos TSR valstybės veikėjas.
Biografija
Mokėsi Rėzeknės pradžios mokykloje, 1907–1915 m. Šiaulių vyrų gimnazijoje. Gimnazijoje dalyvavo slapto moksleivių būrelio (su Juliumi Janoniu ir Vladu Rekašium) veikloje. 1921–1922 m. studijavo Leipcigo eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos institute. 1928–1931 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete.
1916–1918 m. mokytojavo Šilo Pavėžupyje, 1918–1920 m. Šiaulių berniukų gimnazijos istorijos mokytojas. Bendradarbiavo „Vilnyje“, „Darbo balse“. 1918–1919 m. priklausė LKP. 1919 m. sausio-kovo mėn. bolševikinės Šiaulių apskrities Darbininkų atstovų tarybos pirmininkas.
Visuomeninė veikla
1919–1920 m. vienas iš Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjų, redagavo sąjungos žurnalą „Mokykla ir gyvenimas“. 1920 m. lapkričio 26 d. išrinktas „Kultūros“ bendrovės sekretoriumi. 1922–1926 m. mokytojavo Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1926 m. „Naujosios gadynės“ bendradarbis.
Organizavo kraštotyros ekspedicijas, kasinėjo senkapius, rinko senus dokumentus, etnografinę medžiagą. Savo sukauptą kolekciją padovanojo muziejams. Į Šiaulių „Aušros“ muziejų pervežė keletą liaudies skulptūrų, kunigo Antano Rimavičiaus palikimą iš Latvijos. [2]
Radijo technikas
Nuo 1920 m. radijo technikas (šaukinys LY1CO), radijo aparatūros kūrėjas, pirmą kartą lietuviškai aprašęs ir pasigaminęs televizorių, savo dirbtuvėje gaminęs detektorinius ir lempinius radijo aparatus („Baltic“ ir kitus), vienas pirmųjų Lietuvoje radijo sportininkų.
1931 m Šiaulių laikraštis „Mūsų momentas“ (Nr.8/49 psl.3) rašė: …„Dauguma girdėjo, kad eina perdavimas judomųjų paveikslų per radio. Lietuvoje paveikslų priėmimo aparatas jau kelintą savaitę mėginamas Šiauliuose, St. Brašiškio laboratorijoje. Kiekvieną šeštadienį nuo 9-10 val. ryto susirenka nemažai susidomėjusių pažiūrėti tų bandymų. Perduodamos filmos, rodomi paveikslai, pasirodo ir „gyvi“ žmonės ekrane. Kol kas priimtuvo ekranas nedidelis, paveikslai vidutinio aiškumo. Įdomiausia, kad pirmi judėjimai pasirodo pavydale taškų ir linijų mišinio. Reikia tikėtis, kad judomųjų paveikslų priėmimas greitai bus patobulintas.“
Parašė knygą „Kaip pačiam pasidirbti radijo imtuvą“ (1927 m.).
Politinė veikla
1940 m. po bolševikų invazijos paskirtas Utenos apskrities viršininku. Nuo 1940 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos SSR liaudies komisarų tarybos (LTSR LKT) pirmininko Mečislovo Gedvilo pavaduotojas. [3] 1941–1944 m. socialinio aprūpinimo liaudies komisaras, LKP(b) CK ir LTSR LKT įgaliotinis evakuotųjų reikalams Kazachijos TSR.
1944–1946 m. LTSR LKT pirmininko pavaduotojas. 1946–1948 m. Kinematografijos ministras. 1950–1963 m. Vilniaus politechnikumo direktorius ir Mokslų akademijos bibliotekos direktorius. 1965 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas. [4]
Šaltiniai
- ↑ http://www.zilionis.lt/history/brasiskis/index.php
- ↑ http://www.joniskis.rvb.lt/Izymus_Joniskieciai/brasiskis_stasys.htm
- ↑ http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=10235
- ↑ Bronius Vaitkevičius. Stasys Brašiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 279-280 psl.
Nuorodos
- Stasio Brašiškio Radijo laboratorija
- Stasio Brašiškio laboratorijos darbų reklamos
- Radijo imtuvai, gaminti Stasio Brašiškio laboratorijoje (anglų k.)
|