Stasys Eidrigevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stasys Eidrigevičius
Stasys Eidrigevičius.JPG

Gimė 1949 m. liepos 24 d. (70 m.)
Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr.

Veikla
vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.

Žymūs apdovanojimai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Stasys Eidrigevičius (g. 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr.) – vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.

Turinys

Biografija

1968 m. baigė S. Žuko taikomosios dailės technikumą Kaune, 1973 m. – Lietuvos dailės institutą (J. Švažo mokinys). Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje. Nuo 1969 m. dalyvauja dailės parodose. Surengė daugiau, kaip 100 individualių parodų įvairiose šalyse; Lietuvoje – 1993 m., 1996 m., 2000 m., 2002 m., 2011 m.

Kūryba

Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:

  • Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
  • Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
  • E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
  • Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
  • A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
  • K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).

Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.).

1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija.

Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų.[1] 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą.[2].

Įvertinimas

Bibliografija

  • S. Eidrigevičius. Plakatai. Vilnius, 2002
  • Stasys Eidrigevičius. Casa di Stasys. PIW, Warszawa, 2008 ISBN 978-83-06-03085-3

Literatūra

  • Stasys Eidrigevičius. Retrospektywa: 1973-93, Warszawa, 1993 m.
  • Stasys 50. Wystawa retrospektywna, Krakow, 1999 m.

Šaltiniai

  1. Ingrida Korsakaitė. Stasys Eidrigevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 358 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Amerikos Lietuvis - Kaukės, padedančios atverti sielą

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: