Stasys Paberžis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stasys Paberžis

Gimė 1918 m. kovo 23 d.
Valga, Estija
Mirė 2012 m. balandžio 1 d. (94 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė) Laima Stasiukonytė
Vaikai

Gediminas Paberžis


Veikla
futbolininkas, sporto veikėjas, futbolo žurnalistas ir statistikas

Alma mater Klaipėdos prekybos institutas

Turinys

Stasys Paberžis (1918 m. kovo 23 d. Valgoje, Estija2012 m. balandžio 1 d. Vilniuje) – futbolininkas, Lietuvos sporto veikėjas, futbolo žurnalistas ir statistikas.

Biografija

Gimė geležinkelininko ir namų šeimininkės šeimoje. 1920 m. su tėvais grįžęs į Lietuvą gyveno Šiauliuose. 1932 m. išvyko gyventi į Klaipėdą, kur jau gyveno vyresnysis brolis, vėliau kunigas Ignas Paberžis (1912–1999). Mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Brolis futbolininkas pakvietė į Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) klubo jaunių komandą. Debiutas 1933 m. kovo mėnesį buvo sėkmingas. KSS nugalėjo „Spielvereinigung“ futbolininkus 6:2, o S. Paberžis įmušė net tris įvarčius.

1935 m. mokslus tęsė Šiaulių berniukų gimnazijoje, ją 1936 m. baigęs mokslus tęsė Klaipėdos prekybos institute. Šiauliuose dvejus metus žaidė „Žiežirbos“ komandoje, po to perėjo į „Sakalą“ ir jam atstovavo dvejus metus. Studijuodamas žaidė 6 pėst. pulko Klaipėdos įgulos futbolo komandoje, vėliau tapo KSS žaidėju ir su šia komanda 1937 bei 1938 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, o 1938 m. iškovojo I Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį.

1937 m. liepos 8 d. pirmą kartą pakviestas į Lietuvos vyrų futbolo rinktinę, kuri žaidė draugiškas rungtynes su Rumunijos rinktine ir pralaimėjo 0:2. S. Paberžio spirtas kamuolys pataikė į rumunų vartų skersinį. Tais pačiais metais KSS uostamiestyje per draugiškas rungtynes įveikė Amsterdamo „Ajax“ klubą. Olandai klaipėdiečius pasikvietė pas save ir atsirevanšavo. 1938 m. liepos 7 d. žaidė pirmosiose Lietuvos futbolo rinktinės rungtynėse su Rumunijos futbolo rinktine.

1939 m. Klaipėdą aneksavo hitlerinė Vokietija, todėl S. Paberžis persikėlė į Kauną ir gynė Kauno LFLS garbę. 1939 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1940 m. Lietuvą užėmus TSRS kariuomenei, žaidė Pabaltijo karinės apygardos rinktinėje, kuri Rygoje rezultatu 3:2 nugalėjo Maskvos karinės apygardos rinktinę. 1940 m. spalio 1 d. baigė Karo mokyklą (XV aspirantų laida), dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. 1940 m. paskirtas kuopininku aviacijos apsaugos dalinyje Aukštojoje Fredoje Kaune. 1940 m. spalio 13 d Rygoje su futbolo komanda „Kožuch“, sudaryta iš Lietuvos aviacijos karių, iškovojo Pabaltijo ypatingosios karo apygardos nugalėtojo vardą ir pereinamąją taurę. [1]Baigęs karo tarnybą gyveno Kaune, dirbo kooperatyve „Parama“, vėliau Lietuvos kooperacijos sąjungoje finansų skyriaus viršininko pavaduotoju.

19411944 m. dirbo Lietuvos ūkio rūmų prekybos skyriuje. 1945 m. pradžioje mobilizuotas, tarnavo karininku Raudonosios armjos spec. autodalinyje Vokietijoje, vėliau Tilžėje ir Kaune. 1946 m. demobilizuotas.

19471951 m. Vilniaus „Dinamo“, vėliau „Spartako“ meistrų komandos žaidėjas, sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 5 įvarčius. Devyniolika kartų gynė Lietuvos rinktinės garbę. 1949 m. S. Paberžiui vienam pirmųjų mūsų šalies futbolininkų buvo suteiktas TSRS sporto meistro vardas.

Baigęs aktyviai sportuoti 1952-1953 m. dirbo sporto sąjungosgos „Spartakas“ respublikinėje Taryboje. 1953-1957 m. Vilniaus „Spartako“ treneris, 1956 m. Lietuvos futbolo rinktinės treneris, 1958-1960 m. vėl dirbo „Spartako“ respublikinėje Taryboje.

1961-1962 m. futbolo komandos „Žalgiris“ antrasis treneris, 1963-1967 m. treniravo Vilniaus įgulos karių futbolo komandą „Saliutas“. 1962-1988 m. dirbo „Žalgirio" respublikinėje Taryboje, aktyviai dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos veikloje, ilgametis jos atsakingasis sekretorius. [2]

Nuo 1965 m. organizavo geriausio Lietuvos futbolininko rinkimus. Laikraščio „Sportas“ priedo „Futbolas: 7 dienos“ kuratorius.

Įvertinimas

  • 1968 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.
  • 2004 m. už nuopelnus Lietuvos futbolui apdovanotas LFF ordinu.

Šaltiniai

  1. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. VI t.
  2. Paberžis Stasys. Lietuvos aviacijos istorija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: