Stasys Sabonis

Stasys Sabonis
Vaizdas:Stasys Sabonis.jpg
Gimė	1925 m. gegužės 24 d. Aliniškė, Trakų apskritis, Lietuva
Mirė	† 2006 m. gegužės 17 d. Vilnius
Vaikai	Arvydas Sabonis
Veikla	vertėjas, redaktorius
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žinomas už	grožinės literatūros vertimai iš slavų kalbų

Stasys Sabonis (1925 m. gegužės 24 d. Aleniškėse, Trakų apskr. (dab. Aliniškė, Kazokiškių sen.) – 2006 m. gegužės 17 d. Vilniuje) – užsienio grožinės literatūros vertėjas, knygų leidybos redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Biografija

Baigęs Vievio pradžios mokyklą, 1940–1944 m. mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje. 1944 m. mokytojavo Valkininkų valsčiaus Kalvių pradinėje mokykloje. Į Vilnių atvyko 1945 m., kur baigė vaikų namų auklėtojų kursus, dirbo Vilniaus 9-uosiuose vaikų namuose auklėtoju, kartu mokėsi vakarinėje darbininkų jaunimo mokykloje. Gavęs brandos atestatą, 1946 m. įstojo į Vilniaus universitetą. 1951 m. baigęs lituanistikos studijas, dirbo „Vagos“ leidykloje. Dirbo redaktoriumi verstinės literatūros bei lietuvių literatūros redakcijose, 1973–1979 m. ėjo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas. 1979–1984 m. – vaikų ir jaunimo verstinės literatūros vyresnysis mokslinis redaktorius. 1985–1988 m. dirbo „Vyturio“ leidyklos vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. 1993–1995 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūros fondo komiteto pirmininku. Palaidotas Kazokiškėse (Elektrėnų saviv.).

Kūrybinė veikla

Stasys Sabonis garsėjo grožinės ir humanitarinės rusų, lenkų, čekų, slovakų, slovėnų, serbų-kroatų literatūros žymiausių kūrinių vertimais į lietuvių kalbą. Pirmieji vertimai iš rusų kalbos publikuoti 1953 m. Daug vertimų paskelbta antologijose, įvairiuose rinkiniuose, periodikoje. Paskelbė straipsnių ir kalbos kultūros, meninio vertimo klausimais, ugdė jaunuosius vertėjus ir redaktorius. Lietuvių kalba atkūrė ir nemažai pjesių Lietuvos teatrams, televizijai.

S. Sabonio kūrybiniai laimėjimai prozos vertimų baruose, jo literatūrinė veikla buvo deramai įvertinta – 1974 m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, kurios veikloje aktyviai dalyvavo.

Bibliografija

Stasio Sabonio vertimų bibliotekoje – virš penkiasdešimt jo išverstų knygų. Visų reikšmingesnių vertimų pabaigoje paprastai pridėtas ir paties vertėjo trumpas, skaitytoją supažindinantis straipsnis apie originalaus kūrinio autorių ir jo kūrybą.

Vertimai iš slovakų kalbos:

• „Slovakų pasakos“. – Vilnius: Vaga, 1970.
• Vincentas Šikula. „Atostogos su dėde Rafaeliu“. – Vilnius: Vaga, 1972.
• Klara Jarunkova. „Nebyliojo Vilko brolis: apysaka“. – Vilnius: Vaga, 1973.
• Dobroslavas Chrobakas. „Drakonas sugrįžta: apysaka ir apsakymai“. – Vilnius: Vaga, 1974.
• Vladimiras Minačas. „Mirtis vaikščioja po kalnus: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1975.
• Rudo Moricas. „Iš medžioklės krepšio: apsakymai“. – Vilnius: Vaga, 1976.
• Janas Navratilas. „Geltonas mustangas: apysaka“. – Vilnius: Vaga, 1981.
• Alfonsas Bednaras. „Sauja skatikų: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1985.
• M. Urbanas, J. Červenis, M. Figuli. „Triptikas apie meilę: apysakos“. – Vilnius: Vyturys, 1988.
• Dušanas Mitana. „Žaidimo galas: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1990.
• Dominikas Tatarka. „Pintiniai krėslai: romanas“. – Vilnius: Sata, 1994.

Vertimai iš serbų-kroatų kalbos:

• Desanka Maksimovič. „Jie nebe vaikai: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1967.
• Aleksandras Voinovičius. „Kerštas – ne viskas: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1979.
• Ivas Andričius. „Prakeiktas kiemas: apysakos“. – Vilnius: Vaga, 1982.
• Vladimiras Stoišinas. „Kino teatras degtukų dėžutėje: apysaka“. – Vilnius: Vaga, 1983.
• Erichas Košas. „Tinklai: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1983.
• Erichas Košas. „Didysis Makas: apysaka“. – Vilnius: Vaga, 1983.
• Branko Kitanovičius. „Planeta ir civilizacija pavojuje“. – Vilnius: Mokslas, 1985.
• Dragoslavas Michailovičius. „Petrijos vainikas: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1987.
• Ivas Andričius. „Drinos tiltas: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1965, 1988.
• Miroslavas Krleža. „Ant proto ribos: romanas“. – Vilnius: Vaga, 1988.
• „Serbų novelės“.- Vilnius: Vaga, 1992.
• Ivas Andričius. Panelė: romanas. – Vilnius: SATA, 1994.
• Aleksandaras Tišma. „Kokias mes mylime: romanas“. – Vilnius: Alna litera, 1994.
• Branislavas Nušičius. „Laisvos meilės kūdikis: humoristinis romanas“. – Vilnius: Alma littera, 1996.

Vertimai iš slovėnų kalbos:.

• „Stiklo tiltas: slovėnų pasakos“. – Vilnius: Vaga, 1972.
• „Berta Bojetu. "Filijos nėra namie: romanas“. – Vilnius: Amžius, 1995.

Vertimai iš čekų kalbos:

• Karelas Čapekas. „Pašnekesiai su T. G. Masaryku“. – Vilnius: Amžius, 1994.

Vertimai iš lenkų kalbos:

• Stanislavas Lemas. „Magelano debesis“. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1961.
• Vladislavas Terleckis. „Kelionę baigei – pailsėki …: apysaka“. – Vilnius: Vaga, 1980.

Kai kurie kiti vertimai:

• Turas Hejerdalas. „Kon-Tikiu per vandenyną“. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1956.
• Dobrica Čiosičius. „Saulėtekis toli“. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.
• Ivanas Šamiakinas. „Versmės: romanas“. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1958.
• Rabindranatas Tagorė. „Namai ir pasaulis: romanas“. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1959.
• U. Matsonas Brigas. „Trys lelijos“. – Vilnius: Valst. grož. lit. l-kla, 1964.
• „Velnio vedybos: kroatų, makedonų, slovėnų, serbų pasakos“. – Vilnius: Vaga, 1998.

Sudarė:

• „Slovakų novelės“. – Vilnius: Vaga, 1985.
• „XX a. serbų poetai: 1945–1985 m. serbų poezijos antologija“ (kartu su M. Džerkovičiumi). – Vilnius: Vaga, 1988.
• „Rašytojas ir cenzūra: straipsnių ir dokumentų rinkinys“ (kartu su Arvydu Saboniu). – Vilnius: Vaga, 1992.

Nuorodos

• Stasio Sabonio biografija
• Stasys Sabonis rašytojai.lt portale
• Stasio Sabonio kūrybinis palikimas
• In memoriam Stasiui Saboniui