Stasys Ušinskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Stasys Ušinskas
LG I lai. Stasys Ušinskas.jpg

Gimė 1905 m. liepos 20 d.
Pakruojis
Mirė 1974 m. birželio 14 d. (68 m.)
Kaunas

Veikla
dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas, profesorius.

Alma mater 1929 m. Kauno meno mokykla, 1933 m. Paryžiaus Tautinė Meno ir Amatų konservatorija.

Žymūs apdovanojimai

LTSR valstybinė premija

Stasys Ušinskas (1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje1974 m. birželio 14 d. Kaune, palaidotas Romainių kapinėse) – Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas, profesorius.

Biografija

Gimė akmenskaldžio šeimoje. 19091918 m. gyveno emigracijoje JAV. 1921 m. baigė Linkuvos progimnazijos 2 klasę. 1926 m. baigė Šiaulių valstybinę gimnaziją. 19261929 m. Kauno meno mokykloje studijavo tapybą. Po 1929 m. mokinių streiko pašalintas iš mokyklos. Netrukus, paskatintas Justino Vienožinskio ir Juozo Mikėno, išvyko studijuoti į Paryžių.

1929–1931 m. mokėsi Paryžiaus aukštojoje taikomojo ir dekoratyvinio meno mokykloje (École Supérieure des Arts et Métiers). 19301931 m. lankė Moderno akademiją (Académie de l’Art Moderne). Diplominiam darbui pasirinko dekoracijų ir kostiumų projektą Sofoklio tragedijai „Karalius Edipas“ bei Šekspyro dramai „Otelas“.

1931 m. grįžęs į Lietuvą surengė pirmąją personalinę parodą Kaune ir Šiauliuose. Valstybės teatro režisierius Andrius Oleka-Žilinskas susidomėjo S. Ušinsko scenografija ir pakvietė jį dirbti į teatrą. Nuo 1932 m. apipavidalino spektaklius dramos, operos ir baleto teatruose. 19341940 m. Kauno meno mokykloje dėstė monumentaliąją tapybą (vitražą ir scenografiją), nuo 1935 m. vadovavo dekoratyvinės tapybos studijai.

1940–1954 m. vadovavo (su pertraukomis) monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos katedrai Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute ir Lietuvos SSR dailės institute Vilniuje. 1946 m. suteiktas profesoriaus vardas. 19551970 m. Kauno politechnikos instituto, nuo 1970 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto profesorius. [1]

Kūryba

Atminimo lenta ant namo S.Daukanto g. Kaune

Apipavidalino Valstybės teatro spektaklius, Kaune įsteigė vitražų dirbtuvę, bandė naujas technologijas, sukūrė įsimintinų istorinių, tautinės tematikos vitražų, monumentalių pano ir molbertinės tapybos kūrinių.

1936 m. įkūrė profesionalų lėlių teatrą, o 1938 m. – pirmąjį garsinį lėlių filmą Lietuvoje „Storulio sapnas“. 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje už scenografijos eskizus ir lėles apdovanotas aukso medaliu ir diplomu. Pusei metų išvykęs į JAV, 1937 m. Niujorke surengė personalinę parodą, porai spektaklių Brodvėjaus teatre sukūrė dekoracijas bei kostiumus, lėles, plafoną „Muzika“.

Karo ir pokario laikotarpiu dirbo monumentaliosios dailės, ypač vitražo ir meninio stiklo srityje. Nuo 1950 m. pradėjo mokslinius-techninius eksperimentus su vitražais, sudarė žemos temperatūros vitražo gamybos sistemą, Lietuvoje pirmasis pradėjo kurti veidrodinius ir blokinius vitražus, kurie buvo instaliuoti visuomeninių pastatų interjeruose ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Ukrainoje, Armėnijoje.

Įvertinimas

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 84% (+5115-77=5038 wiki spaudos ženklai).
  • Emilija Stanevičienė – redaktorius – 17% (+1042-0=1042 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 0% (+19-0=19 wiki spaudos ženklai).