Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Stasys Yla (1908)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stasys Yla (1908)

Gimė 1908 m. sausio 5 d.
Luciūnai, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis
Mirė 1983 m. kovo 24 d. (75 m.)
Čikaga

Veikla
kunigas, rašytojas, spaudos ir visuomenės veikėjas

Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Stasys Yla (1908 m. sausio 5 d. Luciūnai, Kurklių valsčius, Ukmergės apskritis – 1983 m. kovo 24 d. Čikaga) – kunigas, žurnalistas, rašytojas, poetas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas.[1]

Turinys

Kilmė

Tėvai – Jokūbas Yla (?–1919); – Veronika Ylienė (Semėnaitė, 1870–1942). Abu tėvai žemdirbiai ūkininkai.

Broliai, seserys – Jurgis Yla; Kotryna Ylaitė-Skuodienė; Uršulė Ylaitė-Vaidakavičienė (1903–1960), žemdirbė; Donatas Yla; Jonas Yla.

Mokslo ir studijų metai

19181920 m. Stasys Yla mokėsi Ukmergės raj. Dejūnų pradžios mokykloje (Žemaitkiemio parapija) pas mokytoją Jurgį Keblą ir jo paskatintas per dvejus metus baigė keturių skyrių kursą.

19201925 m. tęsė mokslus Ukmergės gimnazijoje, baigdamas penkias jos klases. Čia 1922 m. jis įstojo į ateitininkus. Nuo 1923 m. dalyvavo skautų veikloje, buvo Ukmergės Čiurlionio skautų draugovės skiltininkas.

19251932 m. S. Yla studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijų metais buvo aktyvus visuomeninėje veikloje: organizavo abstinentus, pradėjo rašyti į spaudą, dirbo seminarijos bibliotekoje ir papildomai mokėsi užsienio kalbų.

1932 m. gegužės 21 d. Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino Stasį Ylą kunigu.

19321934 m. jis studijavo pedagogiką ir psichologiją Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.

1934 m. vasarą keletą mėnesių S. Yla praleido Grenoblio (Prancūzija) universitete, parašė darbą "Lietuvių apologetinė literatūra 1904–1914 m." ir apsigynė teologijos licenciato laipsnį.

Tarnybos pradžia

19331934 m. Stasys Yla dirbo Kauno Marijos Pečkauskaitės gimnazijos mokytoju kapelionu.

1934 m. jis buvo paskirtas „Marijos Dukterų draugijos“ direktoriumi.

1935 m. S. Yla buvo pakviestas dirbti Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Teologijos-filosofijos fakultete vyresniuoju asistentu ir dėstyti pastoralinę (sielovadinę) teologiją. Jis tapo šios disciplinos atnaujintoju ir dirbo šiose pareigose iki 1940 m.

Tuo pačiu metu S. Yla rašė ir publikavo mokslinius straipsnius, nagrinėjo laisvamanybės ir ateizmo plitimą. 19331934 m. jis dirbo "Mūsų laikraštis" redaktoriumi.

Buvo vienas iš katalikų intelektualų opozicinio leidinio "XX amžius" leidybos iniciatorių. 19361940 m. buvo "XX amžiaus" korespondentas (pasirašinėjo Juozo Dauliaus slapyvardžiu). Kaip šio laikraščio atstovas 1936 m. vasarą S. Yla buvo išvykęs į Belgiją ir dalyvavo katalikų kongrese, tarptautiniame taikos kongrese bei tarptautiniame laisvamanių suvažiavime.

Karo metai

S. Yla pirmosios sovietinės okupacijos metais pasitraukė į Vokietiją, kiek laiko praleido Gleisgarbeno stovykloje, kol iš jos ištrūko ir apsistojo Berlyne. Jis tapo Berlyno laikinosios lietuvių parapijos klebonu, rūpinosi pabėgėliais.

19421943 m. jis buvo grįžęs į Lietuvą ir vėl dirbo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) adjunktu, buvo Teologijos fakulteto Pastoralinės teologijos katedros vedėjas, rūpinosi katalikų organizacijomis ir jų spauda.

1943 m. kovo 16 d. Kaune S. Ylą suėmė vokiečių okupacinės valdžios politinės policijos pareigūnai ir kartu su dar 45 inteligentijos atstovais apkaltino vadovavimu lietuvių pasipriešinimo judėjimui.

19431945 m. S. Yla kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Apie tą laikotarpį parašė knygą Žmonės ir žvėrys dievų miške (Putnam, 1951) ir kaceto poezijos rinkinį "Sutryptame kely" Juozo Yluvio slapavardziu (1947, Vokietija).

1945 m. kovo mėnesį išlaisvintas, jis išvengė sovietinių filtravimo stovyklų, kiek laiko tarnavo kunigu Placuvkos vienuolyne prie Varšuvos (Lenkija). Paskui 1945 m. rudenį slapčia pasitraukė į Vakarus.

19461950 m. S. Yla buvo Vokietijoje Lietuvių tautinės delegatūros (III popiežiaus misijos) sielovados patarėjas ir spaudos skyriaus vedėjas. Kūrė religinę lietuvių terminiją, kitų šalių pavyzdžiu rengė maldaknyges. 19461947 m. jis buvo „Politinių kalinių sąjungos“ pirmininkas.

Telkdamas išblaškytus kunigus, S. Yla 19471949 m. redagavo žurnalą „Aukos“. Nuo 1946 m. Hanau lietuvių stovykloje atkūrus „Lietuvių žurnalistų sąjungą“ - jos Garbės teismo narys.

Gyvenimo JAV laikotarpis

Panaikinus „perkeltųjų asmenų“ (Displaced Persons - DP) stovyklas 1950 m. S. Yla išvyko į JAV, kur Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos kvietimu apsistojo Putname (Konektikuto valstija). Kur 1953 m. tapo šio vienuolyno kapelionu ir juo išbuvo iki savo gyvenimo pabaigos.

Ruošdamas įvairius leidinius, jis dukart, 19571958 m. ir 19651966 m. pora metŲ gyveno Europoje, dirbo Vatikano archyvuose ir bibliotekose, Romos (Italija), Miuncheno ir Tiubingeno (Vokietija), Vienos (Austrija) ir Paryžiaus (Prancūzija) bibliotekose.

S. Yla aktyviai bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. 19511953 m. buvo žurnalo „Lux Christi“ redaktorius. 1955 m. jis buvo JAV lietuvių bendruomenės pirmosios tarybos narys.

S. Yla taip pat dalyvavo ateitininkų, skautų veikloje - 19461949 m. buvo Lietuvos Skautų Sąjungos vyriausiosios tarybos narys, paskautininkas, 19461950 m. – Ateitininkų federacijos tarybos narys, nuo 1953 m. – skautų seserijos dvasios vadas, 19631983 m. (iki gyvenimo pabaigos) – Ateitininkų federacijos vyriausiasis dvasios vadas.

1961 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas.

Stasys Yla mirė 1983 m. kovo 24 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV), kur jau sunkiai sirgdamas buvo nuvykęs dalyvauti politinių kalinių suvažiavime ir laikė Šv. Mišias.

Putnamo vienuolyno sodyboje stovi S. Ylos iš akmenų pastatyta pilaitė Karaliaus Mindaugo garbei.

Palaidotas Putnamo Dangaus Vartų kapinaitėse. Kapą ženklina akmeninis paminklas su iškaltu medinio kryžiaus atvaizdu.

Kūryba

Grožinėje literatūroje S. Yla 1936 m. debiutavo drama "Būk jo angelu sargu", po metų išleido komediją "Aš nenoriu Jurgio".

Po Antrojo pasaulinio karo jis išleido eilėraščių rinkinį Juozo Yluvio slapyvardžiu "Sutryptame kely" ir atsiminimų knygą iš Štuthofo "Žmonės ir žvėrys Dievų miške", kuri 1971 m. buvo išleista ir anglų kalba.

S. Yla parengė vertimų, sukūrė taisyklinga lietuvių kalba parašytų maldaknygių, išleido kultūrinių, religinių ir religijos istorijos veikalų, kuriuose atsiskleidė jo kaip talentingo pedagogo ir psichologo sugebėjimai vertinti reiškinius. Dalį savo pasaulėžiūrinių veikalų jis išleido J. Daulio slapyvardžiu.

Jis taip pat sukūrė skautų giesmę "Sutelk mus, Viešpatie, būrin", pagal jo eiles kompozitoriai (Gediminas Šukys, Gediminas Purlys ir kt.) parašė dešimtis dainų ir giesmių.

Gyvendamas JAV kuri laika redagavo kunigams žurnala "Lux Christi". Rašė straipsnius ir spausdino eiles "Draugo" kultūriniame priede, "Ateityje", "Aiduosa ir kitur. Rašė ir vaikams "Egluteje".

Nuo 1946 m. jis buvo „Lietuvos rašytojų draugijos“ narys, nuo 1953 m. "Litvino Catholic Authors" narys, leidinių serijos "Krikščionis gyvenime" redakcinio kolektyvo vadovybės narys, "Lietuvių enciklopedijos" bendradarbis.

Įamžinimas

  • S. Ylos gimtuosiuose Luciūnuose (jo sodybvietėje Anykščių raj.) 1990 m. gegužę buvo pastatytas medinis kryžius, kurio atvaizdas yra antkapiniame paminkle (autorius – tautodailininkas Liudas Tarabilda), kryžiaus apačioje yra įrašas: "Šioje žemėje /gimė rašytojas /kun. Yla Stasys/ 1908–1983".
  • Kurklių bažnyčioje (Anykščių r.) kraštiečio kunigo Stepono Pilkos iniciatyva įrengtas S. Ylos bronzinis bareljefas.
  • S. Ylos vardu pavadinta pagrindinė Staškūniškio (Anykščių raj.) gatvė.
  • Gediminas Mikelaitis sudarė ir išleido knygą "Tolyn į laiką – gilyn į gelmę. Kun. Stasys Yla raštuose ir atsiminimuose". - Vilnius: Aidai, 1997. - 372 psl.

Bibliografija

S. Ylos kūrybos leidiniai:

  • 1932 m. – "Pasiryžėliai ir laimėtojai".
  • 1933 m. – "Priešmokyklinis auklėjimas ir vaikų darželiai"
  • 1933 m. – "Mergaičių pasaulis" (kitas leidimas – 1935 m.).
  • 1935 m. – "Lietuvių apologetinės literatūros bibliografija, 1904–1914" (mokslinė studija).
  • 1936 m. – "Būk jo angelu sargu" (drama)
  • 1936 m. – "Laisvamanybė Lietuvoje : kas ji ir ko ji nori?" (teologinė apžvalga).
  • 1937 m. – "Aš nenoriu Jurgio" (komedija)
  • 1937 m. – "Pastoralinės teologijos kursas" (mokymo priemonė)
  • 1937 m. – "Komunizmas Lietuvoje"
  • 1937 m. – "Laisvės problema : krikščioniškosios ir naujoviškosios pasaulėžiūros šviesoje".
  • 1938 m. – "Krikščionybės įvedimas Lietuvoje" (religijos istorijos studija)
  • 1938 m. – "Kaimas ir miestas šių dienų pastoracijoje"
  • 1938 m. – "Tėvas – šeimos kunigas".
  • 1939 m. – "Siauroji ir pilnutinė katalikybė" (teologinė apžvalga)
  • 1939 m. – "Šeimos dorovė : 10 patarimų tėvams".
  • 1940 m. – "Dvasinė kaimo krizė ir kunigas"
  • 1940 m. – "Dabarties žmogus"
  • 1940 m. – "Nerami dabartis ir ateities perspektyvos"
  • 1940 m. – "Ateina naujas kunigas".
  • 1941 m. – "Išeivių maldos" (maldaknygė).
  • 1943 m. – "Lietuvių maldos ir giesmės" (maldaknygė, kitas leidimas – 1946 m.).
  • 1945 m. – "Apsaugos Aukščiausias : lietuvių maldos ir giesmės" (maldaknygė).
  • 1947 m. – "Sutryptame kely: kaceto poezija" (elėraščiai)
  • 1947 m. – "Meilė" (kitas leidimas – 1949 m.).
  • 1948 m. – "12 pasikalbėjimų su mažaisiais apie Jėzų" (kitas leidimas – 1991 m.).
  • 1949 m. – "Marijos garbė pasaulyje, Lietuvoje, rožančiuje" (religinė brošiūra).
  • 1950 m. – "Lietuva brangi", "Skautų maldos".
  • 1951 m. – "Žmonės ir žvėrys Dievų miške: kaceto pergyvenimai" (memuarinė proza, kitas leidimas – 1991 m.)
  • Stasys Yla. Žmonės ir žvėrys dievų miške: kaceto pergyvenimai. Spauda N. Pr. Seserų spaustuvės, Putnam, Conn. Išleista 1951 m. Skelbta "Dievas ir Tėvynė" (html)
  • 1951 m. – "Vardan Dievo: mažųjų maldos" (maldaknygė)
  • 1951 m. – "Stebuklingoji Dievo Motina, padėk mums varguose" (maldynėlis)
  • 1951 m. – "Visa atnaujint Kristuje" (religinė brošiūra).
  • 1953 m. – "Sveika Marija" (mažasis maldynas)
  • 1953 m. – "Liturginės terminijos klausimu: atsakymas mažojo maldyno kritikui" (teologinė apžvalga).
  • 1956 m. – "Laisvės problema" (mokslinė studija).
  • 1960 m. – "Ateitininkų vadovas" (kiti leidimai: 1983, 2006 m.).
  • 1964 m. – "Dievas sutemose: religiniai lūžiai lietuvių gyvenime" (teologinė studija)
  • 1964 m. – "Moderni mergaitė" (kiti leidimai: 1967, 1996 m.)
  • 1964 m. – "Tikiu Dievą" (maldynas)
  • 1964 m. – "Marija prabilo Lietuvai" (religijos istorijos brošiūra)
  • 1964 m. – "Lietuvių katalikų mokslo akademija: bendras žvilgsnis į praeitą kelią" (istorinė apžvalga).
  • 1967 m. – "Vainikuotoji Šiluvė" (religijos istorijos brošiūra).
  • 1969 m. – "Valančiaus tipo vadas : arkiv. Jurgio Matulaičio vieta atgimstančioj tautoj" (biografinė apžvalga).
  • 1970 m. – "Šiluva žemaičių istorijoje" d. l (religijos istorijos studija, kitas leidimas – 2007 m.).
  • 1973 m. – "Vardai ir veidai mūsų kultūros istorijoje: nuo Mažvydo ligi Skvirecko" (biografinė studija).
  • 1975 m. – "Kūčios: prasmė, simboliai, maldos" (vertimas į anglų kalbą – 1988 m.).
  • 1977 m. – "Jurgis Matulaitis: asmenybės apybraiža" (kiti leidimai: 1987, 1993 m.).
  • 1978 m. – "Lietuvių šeimos tradicijos : šeimos kūrimo vyksmai" (istorinė studija).
  • Ateitininkų vadovas. Parengė Stasys Yla. Antroji „Vadovo“ laida. Išleido Ateitininkų Federacija — Knygos autoriaus atminimui pagerbti. Spaudė „Draugo“ spaustuvė Chicago, Ill. 1983
  • 1984 m. – "M. K. Čiurlionis: Kūrėjas ir žmogus" (monografija), 2 leid. 1992 m.
  • 2003 m. – "Tylos liturgija" (religinės poezijos rinkinys).
  • 2008 m. – "Kūrėjų portretai : Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas" (biografinės apžvalgos).

Nuorodos, šaltiniai

Vikicitatos

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: