Stepė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Vakarų Kazachstano stepė ankstyvą pavasarį

Stepė (rusų k.: степь; kazachų k.: дала) – lyguma be medžių (neskaitant esančių netoli upių ir ežerų); skiriasi nuo prerijos tuo, kad stepėje dominuoja žema žolė, o prerijoje – aukšta. Tai gali būti pusdykumė, apaugusi žole ar krūmais arba abiem, priklausomai nuo metų laiko ir platumos.

Terminas taip pat naudojamas apibūdinti klimatą vietovėse, kurios yra per sausos miškams, tačiau nepakankamai sausos, kad būtų vadinamos dykumomis. Vidutinių platumų stepių klimatui būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos bei 250–500 mm kritulių per metus.

Augalija paprastai aukštesnė nei 30 cm: įvairūs žoliniai augalai, krūmai ir kaktusai. Gyvūnija: korsakas (stepinė lapė), antilopė saiga, lūšis, sakalas ir kt.

Didžiausia pasaulio stepių zona, dažnai vadinama „Didžiąja stepe“, yra vidurio Rusijoje ir gretimose Vidurinės Azijos valstybėse. Ponto stepė driekiasi nuo Ukrainos į vakarus link Uralo kalnų ir Kaspijos jūros. Į rytus nuo Kaspijos jūros stepės plyti Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Kazachstane iki Altajaus, Kopet Dago ir Tian Šanio kalnų. Šiaurėje, į rytus nuo Uralo, driekiasi miškais apaugusi Vakarų Sibiro lygumos taiga, beveik siekianti Arkties vandenyną.

Tarp kitų stepių regionų yra tarpinės zonos tarp savanos ir skurdžios dykumos, pvz., Sahelis, supantis tikrąją Sacharą, ar panašios pusdykumės, supančios Taro dykumą Indijos pusiasalyje bei skurdesnes Australijos dykumas.

Didelių stepių yra ir vidurio JAV bei vakarų Kanadoje. Kita didelė stepė, nepereinanti į dykumą, yra šiaurės rytų Brazilijos sertanas.

Kai kurios stepės plyti tarpinėse zonose tarp Viduržemio jūros klimato teritorijų ir dykumų, pvz., Tichuana. Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+3274-52=3222 wiki spaudos ženklai).