Stepas Zobarskas
Stepas Zobarskas | |
---|---|
| |
Gimė | 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišys, Svedasų valsčius, Rokiškio apskritis |
Mirė | † 1984 m. birželio 9 d. Niujorkas |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Matilda |
Vaikai | |
| |
Veikla | Rašytojas poetas, prozininkas, vertėjas, leidėjas, JAV lietuvis
|
| |
Alma mater | Paryžiaus aukštoji socialinių mokslų mokykla |
Stepas Zobarskas (1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje, Svedasų valsčius, Rokiškio apskritis – 1984 m. birželio 9 d. Niujorke) – Rašytojas poetas, prozininkas, vertėjas, leidėjas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1911 m. sausio 30 d.
Tėvai: Mykolas Zobarskas ir Karolina Zobarskienė. Anksti mirus tėvui, S. Zobarską augino ir į mokslus išleido motina.
Mokėsi Netikiškių, Anykščių raj., Duokiškio (Rokiškio raj.) pradžios mokyklose ir Rokiškio gimnazijoje, bet jos nebaigė.
Kraštiečio kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto dėka S. Zobarskas 1928 m. įsikūrė Kaune, dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje.
1929 m. jis dirbo žurnalo "Trimitas" redakcijoje, 1930–1934 m., įsikūrus moksleivių žurnalui "Šviesos keliai", dirbo jo redakcijoje, 1931–1934 m. buvo redaktoriaus pavaduotojas-techninis redaktorius. 1934 m. S. Zobarskas trumpai redagavo fizinio auklėjimo ir sporto savaitraštį-žurnalą "Kūno kultūra ir sveikata". Jis buvo ir Lietuvos skautų laikraščio "Skautų aidas" bendradarbis, bendradarbiavo pavasarininkų ir šaulių spaudoje.
1934–1940 m. jis taip pat buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus tarnautojas, Jaunimo skyriaus vedėjas.
1934–1940 ir 1941–1944 m. S. Zobarskas su pertraukomis studijoms buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos leidinio vaikams – žurnalo "Žiburėlis" redaktorius.
1935–1936 m. Paryžiuje (Prancūzija) jis mokėsi Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje, kur studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, žurnalistiką, socialinius mokslus. 1939 m. jis stažavosi Paryžiuje, Raudonojo kryžiaus Lygoje.
1940 m. S. Zobarskas trumpai buvo Kauno radiofono vaikų valandėlių vedėjas.
1944 m., vengdamas tremties, su šeima jis pasitraukė į Vokietiją. 1944–1948 m. jis gyveno įvairiose Austrijos ir Vakarų Vokietijos vietose, dirbo Buchlertalio mažųjų variklių fabrike ir kitur.
1946 m. S. Zobarskas tęsė studijas Heidelbergo universitete, kur mokėsi kalbų. Jonui Pauliui Lenktaičiui (1913–2003) Tiubingene (Vokietijoje) atnaujinus lietuviškos leidyklos "Patria" veiklą, jis ten išleido naujas pasakas vaikams "Riestaūsio sūnus" ir "Gandras ir gandrytė" (1947 m.) bei perspausdino keletą Lietuvoje išleistų knygų: pasaką "Brolių ieškotoja" (1947 m.), apysakų rinkinius "Ganyklų vaikai" ir "Per šaltį ir vėją" (1948 m.). 1946 m. Tiubingene atkūrus Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją, jis buvo išrinktas jos iždininku ir šias pareigas ėjo iki 1948 m.
1948 m. S. Zobarskas persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, iš pradžių buvo įsikūręs Watebury mieste (Konektikuto valstija), vėliau persikėlė į Niujorką. 1949–1952 m. Niujorko universitete jis lankė anglų kalbos studijas. 1949–1952 m. S. Zobarskas buvo vienos amerikiečių jaunimo įstaigos – Committee for the Care of European Children – patarėjas.
1951–1954 m. jis redagavo literatūros žurnalą "Gabija", kartu su Jonu Aisčiu 1954 m. parengė ir išleido "Gabijos" literatūros metraštį – almanachą, skirtą lietuvių spaudos atgavimo 50-mečiui. 1955–1956 m. jis redagavo Lorenso mieste (JAV) leidžiamą "Eglutės" žurnalą, kuriame bendradarbiavo ir anksčiau.
Vėliau S. Zobarskas ėmėsi naujos, rizikingos, iki jo lietuvių leidėjų beveik nemėgintos leidybinės veiklos – angliškai skaitančią JAV visuomenę supažindinti su lietuvių literatūra. 1959 m. jis parengė ir pirmiausiai amerikiečių leidykloje išleido lietuvių liaudies pasakų rinkinį "Lithuanian folk tales".
1961 m. Niujorke jis įsteigė knygų leidyklą "Manyland Books", kurioje du dešimtmečius leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą: antologijas "Selected Lithuanian Short Stories" ("Rinktiniai lietuvių apsakymai", 1963 m.), "The Lithuanian Short Story" ("Lietuvių apsakymas", 1966 m.) ir kitas knygas.
S. Zobarskas buvo JAV Lietuvių rašytojų draugijos narys ir jos valdybos narys nuo pat šios draugijos įsteigimo 1948 m. Jis buvo išrinktas šios draugijos Revizijos komisijos nariu, buvo Knygų leidimo komisijos narys.
S. Zobarskas rašė eilėmis ir proza daugiausia jaunimui ir vaikams.
Pirmasis jo prozos vaizdelis iš kaimo gyvenimo "Piemenukas" buvo išspausdintas 1928 m. "Pavasario" žurnale. Vėliau, 1929 m., "Trimite" tarp kitų jo vaizdelių ir eilėraščių buvo įdėtas ir pasakojimas "Beragis". Vėliau savo kūrinius jis spausdino moksleivių žurnale "Šviesos keliai".
Nepriklausomoje Lietuvoje S. Zobarskas buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. S. Zobarskas išleido apysakų ir apsakymų rinkinių, pasakų vaikams, taip pat rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su Jurgiu Ambraška (1906–1945) jis parengė populiarų vadovėlį pradžios mokykloms – elementorių ir pirmųjų skaitymėlių knygą "Aušrelė" (1935 m., iliustravo Petras ir Domicėlė Tarabildai), paskui ir pats vienas išleido kelias to elementoriaus laidas. Slapyvardžiais St. Malaišis, S. Pamalaišietis, Stp. Daujotas, Valentinas Kavolis jis taip pat paskelbė įvairių knygų recenzijų. Jo knyga vaikams "Šventupėlio šnekos" 1944 m. antrosios sovietinės okupacijos pradžioje buvo sunaikinta spaustuvėje.
Vieną stipriausių savo novelių "Monsinjoro suoliukas" S. Zobarskas parašė jau pasitraukęs į Vokietiją (paskelbta 1947 m.), Austrijoje sukūrė įspūdingiausią psichologinę novelę vaikams "Kristelė" (paskelbta 1946 m.).
Vėliau pavieniai jo prozos kūriniai buvo publikuojami JAV lietuvių spaudoje.
S. Zobarsko kūrybos leidimai:
- 1934 m. – "Mano tėviškėj" (eilėraščiai), "Gerasis aitvaras" (apsakymai vaikams), "Ganyklų vaikai" (apsakymai vaikams, kiti leidimai: 1940, 1948 ir 2002 m.).
- 1935 m. – "Anapus miško" (novelės).
- 1936 m. – "Aušrelė" (su kitais autoriais, vadovėlis pradžios mokyklai, 3 dalys, daug pakartotų leidimų).
- 1937 m. – "Paukščio likimas" (apysaka).
- 1938 m. – "Moters stiprybė" (novelės), "Brolių ieškotoja" (pasaka, kiti leidimai: 1947, 1992, 1997 ir 2018 m.).
- 1939 m. – "Pabėgėlis" (apsakymų rinkinys).
- 1940 m. – "Paukščiai ir žmonės" (apsakymai), "Per šaltį ir vėją" (apsakymai, kiti leidimai: 1948, 1989 m.).
- 1943 m. – "Arti žemės" (novelės, publicistika).
- 1946 m. – "Gandras ir gandrytė" (pasaka, kitas leidimas – 2006 m.), "Savame krašte" (novelės).
- 1947 m. – "Riestaūsio sūnus" (pasaka, kitas leidimas – 2003 m.).
- 1951 m. – "Neklaužados" (apsakymai vaikams).
- 1952 m. – "Doleris iš Pitsburgo" (apysaka jaunimui).
S. Zobarsko proza nuo 1947 m. verčiama į vokiečių, prancūzų, anglų kalbas.
S. Zobarskas yra išvertęs į lietuvių kalbą K. Hamsuno "Po rudens dangumi" (1936 m.), M. de Unamuno "Teta Tūla" (1937 m.), D. Wernerio "Raudonojo Kryžiaus istorija" (1941 m.), G. de Maupassanto "Moters širdis" (1953 m.), W. Somerseto Maughamo "Dažytas vualis" (1958 m.) ir kitų autorių, rašiusių taip pat ir vaikams, kūrinių.
Už apsakymų rinkinį "Ganyklų vaikai" S. Zobarskas buvo apdovanotas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija (1934 m.). Už apsakymų rinkinį "Pabėgėlis" jam buvo skirta antroji Lietuvos Raudonojo kryžiaus premija (1939 m.).
Buvo vedęs, žmona Matilda Malinauskaitė-Zobarskas (1911–1973). Duktė Nijolė Zobarskas (1937–1990).
Mirė 1984 m. birželio 9 d. Vudheivene (Woodhaven, Niujorkas, JAV). Palaidotas Niujorko kapinėse šeimos kape šalia anksčiau mirusios žmonos, vėliau ten palaidota ir jų duktė.
S. Zobarsko gimtinėje Pamaleišio kaime, minint rašytojo 80-metį, buvo atidengta stogastulpių kompozicija (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas, 1991 m., restauruota 2017 m.), kurioje įamžinti populiariausios jo apsakymų knygos "Ganyklų vaikai" herojai.
Nauja gatvė Svėdasuose pavadinta Stepo Zobarsko vardu.
Išsami S. Zobarsko biografija pateikta Romualdo Vytauto Rimšos sudarytame rinkinyje "Svėdasai : praeitis ir dabartis : teminis straipsnių rinkinys. T. 1" (2012 m.).
Biografija
Anksti neteko tėvo, tačiau motinos Karolinos Zobarskienės rūpesčiu baigė ne tik pradžios mokslus, bet ir Rokiškio gimnaziją. Kraštiečio kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto dėka įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, žurnalų „Šviesos keliai“ ir „Žiburėlis“ redakcijose, redagavo žurnalą „Kūno kultūra ir sveikata“, dirbo Raudonojo Kryžiaus draugijoje.
1936–1939 m. Paryžiaus aukštojoje socialinių mokslų mokykloje studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, po karo tęsė studijas Heidelbergo ir Niujorko universitetuose.
Kartu su žmona Matilda ir dukrele Nijole 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Savo įsteigtoje leidykloje „Patria“ perspausdino keletą Lietuvoje išleistų knygų.
Nuo 1947 m. gyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau „Manyland Books“), kurioje leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą. Redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“. [1]
Kūryba
Didžioji kūrybos dalis skirta jaunimui ir vaikams. Tarpukario Lietuvoje buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. Pradėjęs eilėmis, greitai perėjo į prozą. Išleido apysakų ir apsakymų rinkinių, pasakų vaikams. Bendradarbiavo žurnale „Aš ir jūs“, almanache „Varpai“. Rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su kolegomis parengė populiarų vadovėlį pradžios mokykloms „Aušrelė“. Proza versta į vokiečių, prancūzų, anglų k. Stepas Zobarskas yra išvertęs Migelio de Unamuno, Knudo Hamsuno, Gi de Mopasano, Viljamo Moemo ir kt. rašytojų kūrinių į lietuvių kalbą.
Į tėvynę grįžti nespėjo, mirė Niujorke, ten ir palaidotas. Gimtinėje 1991 m. iškilmingai atidengtas anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurtas koplytstulpis, kuriame įamžinti populiarios S. Zobarsko apsakymų knygos „Ganyklų vaikai” herojai.
Bibliografija
- Mano tėviškėj, eilėraščiai. Kaunas, Sakalas, 1934 m.
- Gerasis aitvaras, apsakymai vaikams. Kaunas, 1934 m.
- Ganyklų vaikai, apsakymai vaikams, 1934, 1940, 1948 ir 2002m.
- Anapus miško, novelės. Kaunas, 1935 m.
- Paukščio likimas. Kaunas, Sakalas, 1937 m.
- Moters stiprybė, novelės. Kaunas, 1938 m.
- Brolių ieškotoja, pasaka, 1938, 1947, 1992 ir 1997 m..
- Pabėgėlis. Kaunas, 1939 m.
- Paukščiai ir žmonės. Kaunas, 1940 m.
- Per šaltį ir vėją, apsakymai. Kaunas, 1940 m.
- Aušrelė, vadovėlis pradžios mokyklai. Kaunas, 1943 m.
- Arti žemės, novelės. Kaunas: Br. Daunoro leidykla, 1943 m.
- Gandras ir gandrytė, 1946 ir 2006 m.
- Savame krašte, novelės. Tiubingenas, Patria, 1946 m.
- Riestaūsio sūnus, pasaka, 1947 ir 2003 m.
- Doleris iš Pitsburgo. Bruklinas, Gabija, 1952 m.
Šaltiniai
- Stepas Zobarskas. Anykštėnų biografinis žinynas.
- Stepas Zobarskas. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 575 psl.
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |