Sudanas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
جمهورية السودان
Jumhuriyat as-Sudan
Flag of Sudan.svg Coat of arms of Sudan.jpg
(Detaliau) (Detaliau)
Sudanas žemėlapyje
Valstybinė kalba {{{kalbos}}}
Sostinė Chartumas
Didžiausias miestas Omdurmanas
Valstybės vadovai Omaras Ahmadas Hasanas Baširas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
1 886 0681,886,068 km²
188,606,800 ha
728,210.855 mi²
km² (16)
6 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
32 155 033 (40)
17.0517.05 žm./km²
0.171 žm./ha
44.16 žm./mi²
žm./km² (157)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
96,01 mlrd. $ (58)
2300 $ (140)
Valiuta Sudano svaras
Laiko juosta UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jungtinės Karalystės
1956 m. sausio 1 d.
Valstybinis himnas Sudano himnas
ISO kodas SD
ISO3 kodas SDN
ISO skaitmeninis kodas 729
FIPS kodas SU
GeoName kodas 366755
Interneto kodas .sd
Šalies tel. kodas +249
Commons-logo.svg Vikiteka: SudanasVikiteka
Šis straipsnis - apie Afrikos valstybę. Apie geografinį regioną Afrikoje, žiūrėkite straipsnį Sudanas (regionas)

Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Taip pat ribojasi su Raudonąja jūra šiaurės rytuose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Sudano istorija.

Derlingiausios sritys prie Nilo upės šiaurės ir centriniame Sudane (taip vadinama Nubija) jau II tūkst. pr. m. e. sukūrė brandžią civilizaciją, kurios didelę dalį kultūros elementų perėmė iš savo šiaurino kaimyno Egipto. Senovėje čia klestėjo Kermos karalystė (II tūkst. pr. m. e.), Kušas (I tūkst. pr. m. e.). Pirmaisiais mūsų eros amžiais krašte plito krikščionybė. Apie III a. kušo karalystė žlugo dėl klajoklių bedžų, nubų antpuolių.

Viduramžiais Nubijoje klestėjo krikščioniškos Makuros, Alodijos karalystės. Tuo pat metu vakariniame Sudane (Darfūre) susiformavo dar vienas civilizacijos židinys, inspiruotas Transsacharinės prekybos su šiaure. Ten pagoniškos gentys dadžiu sukūrė savo valstybę.

Po XIII a. krašte vis labiau įsitvirtino islamas: jis pakeitė krikščionybę Aukštutinėje Nubijoje ir pagonybę Darfūre. Pastarajame valdžią paėmė furų gentys, įkūrę Darfūro sultonatą. Pietinėje Nubijoje nuo XVI a. pradžios įsitvirtino nilotai fundžai, kurie čia sukūrė Senaro sultonatą ir ilgainiui arabizavosi. Tolesnė Sudano istorija vystėsi šiems dviem galingiems sultonatams konkuruojant tarpusavyje. Tarp jų buvo retai gyvenamas Kordofanas, kuris tapo tarsi buferine zona tarp dviejų musulmoniškų valstybių.

XIX a. II pusėje sustiprėjęs Egiptas šiaurėje vykdė ekspansiją į Sudano teritoriją, Egipto chedivai nukariavo istorinę Nubiją (Senarą), o pačioje amžiaus pabaigoje - ir Darfūrą. Tuo pat metu nukariautos ir dar piečiau gyvenusios (daugiausia nilotinės) gentys dab. Pietų Sudano teritorijoje. Nuo 1898 m. Sudanas tapo kondominiumu, valdomu bendrai britų ir egiptiečių.

Britų politika neskatino kultūrinio ir ekonominio teritorijos vieningumo, o atvirkščiai, didino atskirtį tarp skirtingų teritorijų. Ypač ši atkirtis išryškėjo tarp pietinio ir šiaurinio Sudano. Šiaurės Sudane buvo didžioji dalis valstybės miestų, o pietinėje dalyje vyravo kaimai. Daugelis šiaurinės Sudano dalies gyventojų buvo arabiškai kalbantys musulmonai (daugiausiai sunitai), o šalies pietuose vyravo juodaodžių tradiciniai vietiniai tikėjimai, nors buvo ir nemažai krikščionių. Sudane tuo metu buvo 597 gentys, kalbančios daugiau nei keturiais šimtais skirtingų kalbų ir dialektų,[2].

Dėl to nepriklausomybę 1956 m. iškovojęs Sudanas iš karto susidūrė su separatistinėmis nuotaikomis. 1956-72 ir 1983–2005 m. vyko du Sudano pilietiniai karai tarp musulmoniškos šiaurės ir nilotiškų pietų. Tai lėmė, kad 1972 ir 2005 m. Pietų Sudanas įgijo autonomiją, o 2011 m. visiškai atsiskyrė nuo Sudano. Diktatoriškas Nubijos (Centrinio Sudano) arabų viešpatavimu paremtas režimas nuo XX a. paskutiniųjų dešimtmečių lėmė ir trintį su Darfūru vakaruose ir bedžais rytuose. Ši trintis išlieka aktuali iki mūsų dienų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Sudano politinė sistema.

Sudaną valdo autoritarinė vyriausybė, visa valdžia priklauso prezidentui Omarui Hasanui al Baširui. Baširas ir jo partija Sudaną valdo nuo 1989 m. birželio 30 d. įvykdyto perversmo.

Administracinis suskirstymas

Sudano valstijos iki Pietų Sudano atsiskyrimo

Po Pietų Sudano (10 valstijų) atsiskyrimo 2011 m. liepos 11 d., Sudaną sudaro 15 valstijų (vilajų), kurios grupuojamos į 6 didesnius regionus, egzistavusius iki 1994 m.:

Geografija

Sudano žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Sudano geografija.

Sudanas - šešiolikta pagal dydį valstybė pasaulyje (iki Pietų Sudano atsiskyrimo buvo didžiausia Afrikoje), todėl šalis įvairi. Ją galima skirstyti į kelis geografinius regionus. Šalies šiaurinėje dalyje vyrauja dykuminis klimatas: šiaurės vakaruose yra beveik negyvenama Libijos dykuma, o šiaurės rytuose - Nubijos dykuma. Jas skiria siaura ir vingiuota Nilo juosta - Aukštutinė Nubija. Ji yra derlinga, ir gana tankiai gyvenama.

Pietinėje Sudano dalyje didelį plotą užima sahelis ir savana. Šią zoną priimta dalinti į tris geografinius regionus. Pietvakarinėje Sudano dalyje yra Darfūras (Vakarų Sudanas), nuo jo į rytus driekiasi Kordofanas, o pietrytinį Sudaną užima Pietinė Nubija (kitaip Butana, arba Centrinis Sudanas). Pastaroji yra tankiausiai gyvenama Sudano dalis. Per ją teka Baltasis Nilas, Mėlynasis Nilas, Atbara.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Sudano ekonomika.

Sudanas yra žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba apie 80 % šalies darbo jėgos, bet pajamos sudaro tik 35 % BVP. Vyriausybė turi didelį vaidmenį planuojant šalies ekonomiką. Eksportui auginama medvilnė, sezamai, riešutai, cukranendrės. Kiti žemės ūkio produktai yra sorgai, soros, kviečiai, manijokai, tropiniai vaisiai ir saldžiosios bulvės. Auginamos avys, ožkos, galvijai, kupranugariai. Sudanas tiekia įvairius miško produktus, labiausiai iš jų gumiarabiką, pagal kurį šalis yra viena didžiausių gamintojų.

Šalies pramonė yra apribota žemės ūkio produktų apdirbimu ir lengvosios pramonės produktų gaminimu. Pagrindiniai gamybos produktai yra valyta medvilnė, tekstilės gaminiai, alkoholiniai gėrimai, muilas, avalynė, medikamentai, ginkluotė. Sudane yra lengvųjų ir sunkiųjų automobilių surinkimo linijos. Šalyje randama geležies, chromo rūdos, vario. Šalyje naftos telkiniai buvo atrasti 7-ajame dešimtmetyje, bet tik 1999 m. žaliavinė nafta buvo pradėta eksportuoti.

Šalis importuoja žemės ūkio produktus, plataus vartojimo prekes, naftos perdirbimo ir transporto įrangą, medikamentus, chemikalus, tekstilės produktus, kviečius. Eksportuojama nafta ir jos produktai, medvilnė, sezamas, gyvuliai, riešutai, gumiarabikas, cukrus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Japonija, Saudo Arabija.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Sudano gyventojai

Pasiskirstymas pagal religijas iki 2011 m. [3]
religija procentas
Musulmonai
  
70 %
Vietinių religijų atstovai
  
25 %
Romos katalikai
  
5 %
Pasiskirstymas pagal religijas po 2011 m. [3]
religija procentas
Musulmonai
  
97 %
Romos katalikai
  
3 %

Sudano gyventojų skaičius sparčiai auga: 1993 m. šalyje gyveno 25 milijonai žmonių, o 2009 m. - 41 milijonas. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, gyventojų skaičius per metus užauga 2,15 %.[3]. Atsiskyrus Pietų Sudanui, Sudane gyvena apie 31 mln. gyventojų.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas šalyje yra 61,1 % (vyrų - 71,8 %, moterų - 50,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Sudane yra 51,42 metų (vyrų - 50,49 m., moterų - 52,4 m.).[3] Gyventojų amžiaus struktūra:[3]

  • 0-14 metų: 40,7 %
  • 15-64 metų: 56,8 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2003 m. ir 2012 m.
2003 m. 2008 m. 2012 m.
28 363 000 30 205 300 32 155 033

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Sudano kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. Peter K. Bechtold, `More Turbulence in Sudan` in Sudan: State and Society in Crisis, ed. John Voll (Boulder, Westview, 1991) p.1
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 CIA pasaulio faktų knyga


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: