Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Kaišiadorių vyskupija | |
| Dekanatas | Molėtų katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | medis | |
| Pastatyta | 1910 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Molėtų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Suginčių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Suginčiai | |
| Adresas | Taikos g. 28 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Suginčių kaime, 0,5 km į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena. neobaroko elementai.
Istorija
Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII amžiaus pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 m. esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII amžiuje Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per metus – atlaidų dienomis. Nors XIX a. šaltiniai teigia, kad Michailovskiai 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios, tuo galima abejoti: mat XVIII amžiaus šaltiniai nurodo, kad bent apie 1760–1780 metus Suginčius valdė Janovičiai. Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis langus, tris altorius, šešių balsų vargonus. Nuo XIX a. pradžios prie Suginčių koplyčios būna nuolatinis kunigas, apie 1820 metus pradedamos rašyti metrikų knygos, atsiranda Suginčių filija, iki 1850 metų priklausiusi Molėtų parapijai. 1850–1925 m. Suginčių bažnyčia buvo Žemaičių (Telšių) vyskupijos Utenos parapijos filija. 1898 m. gubernatoriaus prašyta leidimo bažnyčiai remontuoti ir padidinti. Leista tik remontuoti. Suginčiuose XIX a. pabaigoje gyveno, dirbo ir palaidotas draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, pasakėčių kūrėjas kunigas Juozas Lideikis (1858–1898).
1909–1910 m. kunigo A. Ragažinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1935–1936 m. klebono Adolfo Bielskio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia išdekoruota, 1954 m. kunigo Zigmo Gustainio rūpesčiu – suremontuota.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė (vyrauja neobaroko elementai), lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir 2 zakristijomis sankryžos kampuose. Bokštas kupolo vietoje, navų sankryžoje yra 2 bokšteliai, tarp kurių – trikampis frontonas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė; kryžiai.
Suginčių kunigai
- 1745-1746 metais pranciškonas Faustinas Žukovskis, krikštijęs vaikus Suginčių ir Liliškių koplyčiose, bet gyvenęs, atrodo, Liliškių dvare (žr. Valančiai);
- 1807 metais Juozas Urbonavičius;
- 1807-1814 metais Juozapas Sirvydas, augustijonas;
- 1825-1831 metais Suginčių kapelionas Juozapas Žilevičius;
- 1830 metais Rudolfas Zapševicius Ezbietos Michailovskos nuodėmklausys ir reikalų patikėtinis;
- 1827-1831 metais Suginčių kapelionas Simplicianas Daukša, augustijonas;
- 1849-1851 metais Ignotas Runickis, bernardinas iš Troškūnų, vyskupo Motiejaus Valančiaus nurodymu grąžintas i Troškūnus;
- 1853-1854 metais Ignotas Utkevičius;
- 1855-1857 metais Pranciškus Krupavičius;
- 1858-1859 metais Jurgis Ubikevičius;
- 1860-1865 metais Kazimieras Genutavičius;
- 1866-1869 metais Aleksandras Benediktavičius;
- 1870 metais vakancija;
- 1871-1873 metais Justinas Semaška;
- 1874-1877 metais Liudvikas Vilkas;
- 1878-1892 metais Julijonas Garnevičius;
- 1895-1898 metais Juozapas Lideikis, aušrininkas, pasakėtininkas;
- 1899-1908 metais Juozas Plungys;
- 1908-1912 metais Antanas Ragažinskis;
- 1912-1950 metais Adolfas Bielskis;
- 1950-1952 metais Mykolas Balnis;
- 1952-1956 metais Jonas Žižliauskas;
- 1956-1963 metais Zigmas Gustainis;
- 1963-2005 metais Česlovas Zažeckas;
- nuo 2005 metų Arūnas Kazlauskas.
| ||||||