Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
| Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Panevėžio vyskupija | |
| Dekanatas | Anykščių katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | mūras | |
| Pastatyta | 1812 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Anykščių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Troškūnų seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Surdegis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Surdegio miestelyje, 7,5 km į pietus nuo Subačiaus, prie Troškūnų–Subačiaus kelio.
Istorija
Apie 1780 m. Surdegyje pastatyta katalikų koplyčia. Ji minima 1796 m. ir 1820 m. Įkūrus Lietuvos Respubliką tapo įmanoma įsteigti Surdegio katalikų parapiją. Tai užtruko iki 1926 metų, kai Bažnytinių turtų valdymo taryba liepos 24 dieną priėmė nutarimą steigti savarankišką parapiją. Ji priklausė Raguvos dekanatui. 1921 m. Surdegio Šventosios Dvasios nužengimo prie apaštalų stačiatikių cerkvė, pastatyta 1812 m., 1918 m. paversta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Surdegensis). Bažnyčia iki 1926 metų priklausė Telšių (Žemaičių) vyskupijai. 1926 metų balandžio 4 dieną Popiežiaus Pijaus XI Apaštaline konstitucija Surdegio bažnyčia priskirta Panevėžio vyskupijai. Pakeista cerkvės išvaizda: 1920 metais buvo nuimtas vienas bokštas, kito pakeista išvaizda, įdėtos naujos lubos, sutvarkytas skardinis stogas, langai apkalti geležinėmis grotomis. Stačiatikių žieminė cerkvė tapo klebonija. Kun. Juozapas Gendrėnas1934 m. suremontavo bažnyčios vidų. 1937 metais bažnyčioje buvo įrengti dešimties balsų vargonai. Didysis altorius Švč. Mergelės Marijos, kiti du mažesnieji – Švč. Jėzaus Širdies ir Šv. Izidoriaus. Rūsyje po bažnyčia iki šiol išlikęs šulinėlis. Jis yra mėgstama maldininkų lankymo vieta. 1940 metais Surdegio parapijoje buvo 2 278 tikintieji. Būdavo treji atlaidai: Sekminių, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Barboros (gruodžio 5 d.).
Kunigai
- 1917–1918 metais – Matas Nakas,
- 1918–1921 metais – Anicetas Meškauskas,
- 1922–1930 metais – pirmasis parapijos klebonas Vincentas Kemėšis,
- 1931 metais – Bronislovas Kazakauskas,
- 1931–1937 metais – Juozapas Gendrėnas,
- apie 1942 metus – Alfonsas Jarašiūnas,
- iki 1944 metų – Kazimieras Kuzminskas,
- iki 1948 metų – Ignas Šaučiūnas,
- apie 1954 metus – Antanas Vaškevičius,
- iki 1964 metų – Juozas Apanavičius,
- 1964–1965 metais – Aleksandras Papučka,
- 1965–1976 metais – Kazimieras Baronas,
- 1976–1978 metais – Alfonsas Strielčiūnas,
- 1978–1981 metais – Gediminas Jonas Šukys,
- 1981–1983 metais – Povilas Šliauteris,
- 1983–1986 metais paskutinis Surdegyje rezidavęs klebonas – Leonardas Skardinskas.
Nuo 1986 metų parapijoje gyvenančio dvasininko nebėra, 1986–1996 metais parapiją administravo Raguvėlės klebonas ↗ Povilas Šliauteris, 1996–2007 metais Troškūnų klebonas ↗ Saulius Filipavičius, 2007–2008 metais Viešintų parapijos administratorius – Virginijus Taučkėla. Nuo 2008 metų iki šiol Surdegio parapiją vėl administruoja Filipavičius.
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, su priestatais, vienabokštė. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais.
Nuorodos
| ||||||