Surinamas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republiek Suriname
Flag of Suriname.svg Coat of arms of Suriname.jpg
(Detaliau) (Detaliau)
Surinamas žemėlapyje
Valstybinė kalba olandų
Sostinė Paramaribas
Didžiausias miestas Paramaribas
Valstybės vadovai Dési Bouterse
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
163 270163,270 km²
16,327,000 ha
63,038.547 mi²
km² (90)
1,1 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
541 550 (162)
3.323.32 žm./km²
0.0332 žm./ha
8.599 žm./mi²
žm./km² (189)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
3,09 mlrd. $ (163)
7100 $ (90)
Valiuta Surinamo doleris
Laiko juosta UTC-3
Nepriklausomybė
nuo Nyderlandų
1975 m. lapkričio 25 d.
Valstybinis himnas Surinamo himnas
ISO kodas SR
ISO3 kodas SUR
ISO skaitmeninis kodas 740
FIPS kodas NS
GeoName kodas 3382998
Interneto kodas .sr
Šalies tel. kodas +597
Commons-logo.svg Vikiteka: SurinamasVikiteka

Surinamo Respublika (Surinamas; anksčiau – Nyderlandų Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Prancūzų Gviana rytuose, Brazilija pietuose, Gajana vakaruose ir Atlanto vandenynu šiaurėje.

Turinys

Istorija

Karibai-orn.png
Karibų istorija
Aravakai, Karibai
Ispanijos Vakarų Indijos
Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
Kitų šalių Vakarų Indijos:
Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
Dabartiniai politiniai junginiai:
CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos

Pagrindinis straipsnis: Surinamo istorija

  • 3000 metų pr. m. e. Suriname apsigyveno indėnai aravakai;
  • 1581 m. Nyderlandai užėmė teritoriją ir XVII a. pradžioje paskelbė ją savo kolonija;
  • 1667 m. Surinamas tapo svarbiu vergų prekybos centru, britai buvo išstumti iš jų valdomų teritorijų.
  • 1954 m. Surinamas gavo autonomiją nuo Nyderlandų, o 1975 m. pavyko pasiekti visišką nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Surinamo politinė sistema

Surinamo respublika - parlamentinė konstitucinė demokratija. Konstitucija priimta 1987 m.

Vykdomoji valdžia - vienų rūmų Nacionalinis parlamentas (De Nationale Assemblée,DNA), sudarytas iš 51 nario, renkamas 5 metų kadencijai. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai parlamente (2/3 narių dauguma), jis yra vyriausybės vadovas. Jei nepavyksta surinkti 2/3 daugumos, prezidentas renkamas iš Jungtinės asamblėjos (Verenigde Volksvergadering, VVV), sudaryto iš Nacionalinio parlamento ir regioninių atstovų. Prezidentas suformuoja 16 ministrų kabinetą. Apygardų valdytojus skiria prezidentas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Surinamo apygardos

Surinamo administracinis suskirstimas

Suriname yra 10 apygardų, iš jų didžiausia daugiau nei pusė šalies užimanti Sipalivinio apygarda:

  1. Brokopondo apygarda
  2. Komeveino apygarda
  3. Korono apygarda
  4. Maroveino apygarda
  5. Nikerio apygarda
  6. Paros apygarda
  7. Paramaribo apygarda (sostinės savivaldybė)
  8. Saramakos apygarda
  9. Sipalivinio apygarda
  10. Vanikos apygarda

Smulkiau dalinama į 62 rajonus.

Geografija

Surinamo žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Surinamo geografija

Surinamas yra mažiausia Pietų Amerikos šalis (plotas 163 270 km²). Valstybė išsidėsčiusi Gvianos plokščiakalnio šiaurės rytinėje dalyje. Didžioji šalies dalis kalnuota, kalnagūbriai ir masyvai iškyla virš 1280 m. Aukščiausia šalies vieta (1286 m) yra Julianatopo kalnas Vilhelminos kalnuose. Kiti svarbesni kalnai: Tafelbergas (1026 m), Kasikasima (718 m), Goliatenbergas (358 m). Šalies šiaurėje - žemumos, daugiausia supelkėjusios.

Klimatas subekvatorinis; drėgnas ir karštas. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C. Kritulių iškrenta tarp 2300-3000 mm.

Upės vandeningos, neilgos. Dauguma upių prasideda kalnuose Surinamo pietuose ir teka į šiaurę vandenyno link. Laivybai tinka tik upių žemupiai, nes kitose dalyse gausu krioklių ir slenksčių. Svarbiausios upės: Surinamas, Maroveinas (Maroni), Koranteinas, Koperneimas, Nikeris, Komeveinas. Surinamo centrinėje dalyje suformuotas milžiniškas Brokopondo tvenkinys. Gausu pelkių.

Apie 90 % šalies ploto dengia drėgnieji ekvatoriniai miškai. Jiems apsaugoti įsteigta keletas nacionalinių parkų ir rezervatų (Centrinio Surinamo gamtos rezervatas įtrauktas į UNESCO paveldą). Surinamo šiaurėje - savanos.

Ekonomika

Pelkynai prie Nikerio upės

Pagrindinis straipsnis: Surinamo ekonomika

Svarbiausias Surinamo pajamų šaltinis - boksito (telkiniai Kotikos ir Surinamo upių baseinuose) gavyba ir pramonė. Taip pat auginami bananai ir ryžiai, kertami miškai, išgaunama nafta ir auksas. Žvejyba. Pagrindinis šalies elektros energijos šaltinis - hidroelektrinė ant Brokopondo tvenkinio. Svarbiausi prekybos partneriai - JAV ir Nyderlandai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Surinamo demografija

Surinamo vaikai

Suriname gyvena 481,267 gyventojai (2009 m. liepa). Gyventojų tautinė sudėtis labai nevienalytė. Pagrindinės etninės grupės:

Pasiskirstymas pagal religijas[2]:

Kreolai ir simaronai - daugiausia katalikai arba protestantai, indai išpažįsta hinduizmą, taip pat ir krikščionybę bei islamą (kaip ir javiečiai). Tarp religinių grupių yra pagarba, skirtingos konfesijos sugyvena taikiai. Demografinė padėtis panaši į kaimyninės Gajanos, tik pastarojoje žymiai mažiau išeivių iš Indonezijos.

Didžioji gyventojų dalis (~90 %) gyvena Paramaribe arba Atlanto pakrantėje. Šalies pietinė dalis gyvenama itin retai. Nyderlanduose taip pat nemažai išeivių iš Surinamo (2005 m. jų buvo 328 300).

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1980 m. ir 2012 m.
1980 m. 1987 m. 2000 m. 2004 m. 2006 m. 2012 m.
352 041 404 962 446 800 492 829 505 840 541 550

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Surinamo kultūra

Dėl savo margos tautinės sudėties, Surinamas neturi vieningų kultūrinių tradicijų. Surinamas turi tradicinę muziką - kaseko (afrokaribietiška muzika).

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: