Suvalkų gubernija
Suvalkų gubernija (rus. Сувалкская губерния, lenk. Gubernia suwalska) buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 1867–1920 m. Centras – Suvalkai. Buvo dabartiniuose Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Gudijos šiaurės vakaruose, gubernijai priklausė Užnemunė. Plotas 12 300 km². Gubernija ribojosi su Gardino gubernija, Kauno gubernija, Lomžos gubernija ir Vilniaus gubernija bei Prūsijos karalyste.
Istorija
Gubernija suformuota 1867 m. sausio 1 d., kai buvo perskirstytos Augustavo ir Plocko gubernijos į tris naujas – Lomžos, Plocko ir Suvalkų. Pastaroji buvo skirstoma į 7 apskritis.
Tai buvo nepramoninė gubernija, žemės ūkio lygiu viena pirmaujančių imperijoje (1897 m. buvo 53,7 tūkst. žemės ūkio darbininkų), gyventojai – vieni raštingiausių: 1897 m. buvo raštingų (vyresnių nei 10 m. amžiaus) 54,9 proc. vyrų ir 42,8 proc. moterų (lietuviškose apskrityse atitinkamai 76,6 ir 50,2 poc., tarp lietuvių 48 proc. ir 39,7 proc.). Lietuviškose apskrityse gyveno 410.789 žmonės.
Gubernijos istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1867 | 7 apskritys: Augustavo apskritis, Kalvarijos apskritis, Marijampolės apskritis, Naumiesčio apskritis (Vladislavovo), Seinų apskritis, Suvalkų apskritis, Vilkaviškio apskritis | |||
1897 | 605.000 | 92 valsčiai | 10 miestų: | |
1913 | 652.000 |
Apskritys
Gubernijoje buvo 7 apskritys:
- Augustavo apskritis
- Kalvarijos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Naumiesčio apskritis
- Seinų apskritis
- Suvalkų apskritis
- Vilkaviškio apskritis
Gyventojai
Pagal 1889 m. Rusijos imperijos gyventojų statistinius duomenis gubernijoje gyventojų daugumą sudarė lietuvių tautybės žmonės, kurie sudarė 57.8% visų gubernijos gyventojų.[1] Lietuviai daugumą sudarė Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Vilkaviškio ir Seinų apskrityse.[2] Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Suvalkų apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų, Seinų apskrityje apie 97% gyventojų.[3] Pagal 1897 m. atliktą gyventojų surašymą, gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atrodė taip: lietuviai 52% (304,500), lenkai 22,99% (134,000), žydai 10% (59,100), vokiečiai 10% (30,500), gudai 5% (26,600), rusai 4% (24,500) ir kiti 7% (3,700). Pagal 1910 m. surašymą gubernijos gyventojų sudėtis atrodė taip: lietuviai 54,8 %, lenkai 30% ir kitos tautybės 15,2%.[4]
Gyventojų tautinė sudėtis 1897 m.[5] | ||
---|---|---|
Tautybė | Gyventojai | Dalis % |
Lietuviai | 304,500 | 52% |
Lenkai | 134,000 | 23% |
Žydai | 59,100 | 10% |
Vokiečiai | 30,500 | 5% |
Gudai | 26,600 | 5% |
Rusai | 24,500 | 4% |
Kiti | 3,700 | 7% |
Iš viso | 582,900 | 100% |
Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis
Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[6]:
Tautybė | Lietuviai | Lenkai | Žydai | Vokiečiai | Gudai | Rusai |
---|---|---|---|---|---|---|
Visoje gubernijoje | 52,2 % | 23,0 % | 10,1 % | 5,2 % | 4,6 % | 4,2 % |
Augustavo | 0,2 % | 49,1 % | 11,6 % | … | 32,5 % | 5,4 % |
Naumiesčio | 82,8 % | 1,3 % | 7,4 % | 7,1 % | … | … |
Vilkaviškio | 68,7 % | 3,9 % | 8,5 % | 15,9 % | … | 2,1 % |
Kalvarijos | 72,6 % | 10,1 % | 9,3 % | 3,6 % | … | 3,7 % |
Marijampolės | 77,0 % | 2,9 % | 10,3 % | 5,0 % | … | 4,0 % |
Seinų | 59,7 % | 22,9 % | 11,8 % | 1,2 % | … | 4,4 % |
Suvalkų | 8,5 % | 66,8 % | 11,3 % | 4,3 % | … | 7,9 % |
Gyventojų skaičius apskrityse
Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.
Nr. | Apskritis | Miestas | Plotas, km² | Gyventojų skaičius |
---|---|---|---|---|
1 | Augustavo | Augustavas (12,743 žm.) | 1898,2 | 79 214 |
2 | Naumiesčio | Kudirkos Naumiestis (4595 žm.) | 1663,3 | 67 295 |
3 | Vilkaviškio | Vilkaviškis (5788 žm.) | 1190,4 | 76 883 |
4 | Kalvarijos | Kalvarija (9378 žm.) | 1246,1 | 70 425 |
5 | Marijampolės | Marijampolė (6737 žm.) | 2042,1 | 114 262 |
6 | Seinų | Seinai (3778 žm.) | 2128,5 | 81 924 |
7 | Suvalkų | Suvalkai (22,648 žm.) | 1380,6 | 92 910 |
Šaltiniai
- ↑ Šenavičienė, Ieva. „Tautos budimas ir blaivybės sąjūdis“. Istorija, 40, p.3 (1999). Pasiektas 2007-12-07.
- ↑ Piotr Łossowski, Konflikt polsko-litewski 1918-1920 (1996) p.10 and p.15
- ↑ Petras Klimas. Lietuva: jos gyventojai ir sienos. 1917 m., Vilnius
- ↑ Onutė Burauskaitė. Suvalkų krašto lietuvių trėmimas. 6 psl. Punskas 1997 m.
- ↑ Nikolajew, Christina Juditha (2005). Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen. Eberhard Karls University of Tübingen, 16.
- ↑ Demoskop Weekly — Rusijos imperijos statistiniai duomenys (rus.)
- Aprašymas apie guberniją Brokhauzo ir Jefrono enciklopediniame žodyne, Т. 31А (62) : Статика — Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901. (rus.)
- Aprašymas apie guberniją Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.)
- Gubernijos žemėlapiai (rus.)