Svetlana Aleksijevič
Svetlana Aleksijevič brus. Сьвятлана Алексіевіч | |
---|---|
| |
Gimė | 1948 m. gegužės 31 d. Stanislavas, Ukrainos TSR, TSRS |
| |
Tautybė | Baltarusė |
| |
Veikla | Žurnalistė, rašytoja
|
| |
Alma mater | Baltarusijos universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Svetlana Aleksijevič (brus. Сьвятлана Алексіевіч; 1948 m. gegužės 31 d.) – baltarusių rašytoja, žurnalistė, scenaristė. 2015 m. jai suteikta Nobelio literatūros premija už polifoninę prozą, įamžinančią kentėjimą bei mūsų laikų heroizmą[1]. Ji yra pirmoji baltarusių rašytoja, gavusi tokį apdovanojimą[2].
Bibliografija
- Апошнія сведкі. Мінск, 1985.
- У вайны не жаночае аблічча: дак. аповесць. Мінск, 1991.
- Зачараваныя смерцю: Пер. з рус. М. С. Гіля. Мінск, 1993.
- Чарнобыльская малітва: Хроніка прышласці: Дак. аповесць. Мінск, 1999.
- Час сэканд-хэнд (Канец чырвонага чалавека). Мінск, 2014.
Lietuvių kalba
- Černobylio malda : ateities kronika. Vilnius: Alma Littera, 2015.
- Laikas iš antrų rankų. Vilnius: Kitos knygos, 2016.
- Karo veidas nemoteriškas. Vilnius: Alma Littera, 2017.
- Cinko berniukai. Vilnius: Alma Littera, 2017.
Išnašos
- ↑ „Svetlana Alexievich – Facts“. Nobelprize.org. Nobel Media AB 2014. Web. 20 Dec 2015. http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/2015/alexievich-facts.html
- ↑ http://www.pbs.org/newshour/rundown/svetlana-alexievich-investigative-journalist-belarus-wins-nobel-prize-literature/