Symbian OS

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Symbian OS
Symbian logo 4.svg
Symbian Foundation logotipas
Kūrėjas Nokia (Symbian Ltd.)
OS šeima Mobilios operacinės sistemos
Kodo modelis Uždaras kodas, Atviras kodas naujesnėje Symbian platformos versijoje
Paskutinė versija - / -
Branduolio tipas Mikrobranduolys
Licencija Symbian platforma
Svetainė http://symbian.org

Symbian OSoperacinė sistema kuriama Symbian Ltd skirta mobiliesiems telefonams ir delniniams kompiuteriams. Symbian OS yra kilusi iš EPOC OS.

Apžvalga

Symbian naudoja Symbian Ltd. susietas bibliotekas, vartotojo sąsajas bei bendruosius įrankius. Ši operacinė sistema kilo iš Psion Epoc operacinių sistemų šeimos ir veikia išimtinai su ARM (Acorn RISC Macine) architektūros procesoriais. ARM yra 32 bitų procesoriai šiuo metu dominuojantys mobiliųjų įrenginių rinkoje dėl savo energijos taupymo savybių.

Symbian Ltd. valdo Ericsson, Panasonic, Siemens AG, Nokia ir Sony Ericsson. BenQ įsigijus Siemens AG mobiliųjų telefonų padalinį BenQ neįgijo Symbian licenzijos, kol negavo Symbian valdybos pritarimo.

Šiuo metu rinkoje yra nemažai „išmaniųjų“ telefonų, kurie naudoja Symbian operacines sistemas. Iš atvirųjų platformų galima paminėti UIQ, Nokia 60 serijos, Nokia 80 serijos, Nokia 90 serijos platformas. Iš uždarų sistemų galima paminėti tokias kaip NTT DoCoMo, FOMA sistemas. Būtent adaptavimo lankstumas leidžia Symbian operacinę sistemą įdiegti į itin įvairius mobilius įrenginius.

Pati Symbian OS yra struktūrizuota operacinė sistema. Kaip ir daugelis kompiuteriams skirtų operacinių sistemų, ji palaiko daugiaužduotiškumą, daugiagijiškumą, bei atminties apsaugą.

Symbian OS privalumai

Vaizdas:Samsung Omnia HD.jpg
Samsung i8910 Omnia HD su Symbian OS v9.4

Vienas pagrindinių Symbian operacinės sistemos privalumų yra tai, kad ji yra projektuota mobiliems įrenginiams, kurie paprastai pasižymi ribotais resursais ir kurie turi nenutrūkstamai veikti ištisus mėnesius ar net metus. Symbian labai konservatyviai naudoja įrenginio operatyvinę atmintį, programuojant naudojamos tik Symbian operacinei sistemai būdingos programavimo idiomos ir specialus išvalymo stekas. Tai leidžia sumažinti operatyvinės atminties naudojimą ir labai žymiai sumažina galimų klaidų tikimybę. Analogiškas technologijas Symbian naudoja ir Flash atminties, kurioje saugomos symbian programos taupymui. Visas Symbian programavimas yra paremtas įvykiais, taupant energiją centrinis procesorius gali būti pristabdomas, kai įvykis nėra tiesiogiai apdorojamas. Tai pasiekiama programavimo idiomos, vadinamų „aktyviųjų objektų“ pagalba. Tinkamas šių funkcijų naudojimas leidžia žymiai prailginti įrenginio baterijos gyvavimo laiką.

Symbian operacinė sistema yra struktūrizuota, žemiausiame lygmenyje reziduoja sistemos branduolys, kartu su vartotojo biblioteka. Ši biblioteka leidžia vartotojo aplikacijoms naudotis branduolio resursais. Kadangi operacinė sistema palaiko mikrobranduolio architektūra, tai reiškia, kad visos būtiniausios sistemos palaikymo priemonės yra integruotos į OS branduolį. Branduolys turi atidėtą procesų vykdymą, bei atminties administravimą, tačiau nepalaiko tinklo ryšių bei failų sistemos. Šie servisai palaikomi atskirais vartotojų serveriais. Pagrindinis lygmuo turi failų serverį kuris įgalina failų sistemos palaikymą, kuris organizuojamas panašiai kaip DOS operacinėje sistemoje. Pati Symbian palaiko keletą failų sistemų tame tarp FAT32 ir Symbian specifinė NOR sistemos. Pati failų sistema vartotojui yra tiesiogiai nepasiekiama per telefono interfeisą.

Programavimo kalbų palaikymas

Aplikacijos Symbian operacinei sistemai yra daugiausiai rašomos C++, taip pat ir kitomis kalbomis:

ir kitomis programavimo kalbomis.

Symbian OS branduoliai

Nokia N97, kuriame įdiegta Symbian OS v9.4

Iki šiol egzistuoja 2 sisteminiai branduoliai EKA 1 ir EKA2. Abu jie palaiko multiužduotiškumą ir atminties apsaugą, tačiau EKA2 branduolys turi šiuos pranašumus:

  • Realaus laiko garantija;
  • Keleto gijų palaikymas kaip ir pačiame branduolyje, taip ir už jo ribų;
  • Prijungiamos atminties modeliai (įgalina vėlesnės generacijos ARM procesorių instrukcijų palaikymą);
  • „Nanobranduolio“ buvimas, kuris teikia pagrindines OS funkcijas ir virš kurio gali būti kuriami aukštesni lygmenys.

Būtent šiame lygmenyje yra sisteminės bibliotekos, jos įgalina įvairius sistemos išplėtimus. Dar aukščiau esanti programinė įranga čia detaliau neskirstoma.

Tinklo ir komunikacijų subsistema, naudojama Symbian turi tris pagrindinius serverius ETEL (EPOC telephony), ESOCK (EPOC sockets) ir C32 (pastaroji atsako už nuosekliąsias jungtis). Kiekvienas iš šių serverių turi atskiras jungiamų papildomų modulių schemas. Pavyzdžiui, ESOCK įgalina protokolinių modulių palaikymą, kas leidžia įgalinti įvairius artimosios komunikacijos ryšius, tokius kaip Bluetooth, IrDA ir USB.

Symbian OS interfeisai

Be anksčiau išvardintų sistemų Symbian operacinėje egzistuoja vartotojo interfeiso posistemė. Patys vartotojų interfeisai yra tiekiami atskirų gamintojų, tačiau pagrindinės klasės ir substruktūros yra organizuotos iš pačios Symbian operacinės sistemos pusės.

Labiausiai paplitusi Symbian vartotojo interfeiso versija yra Nokia 60 serija, kuri naudojama daugumoje Nokia išmaniųjų telefonų, o taip pat ir Siemens SX1, Sendo, Panasonic įrenginiuose. Mažiau paplitusiais laikomi Nokia 90 (naudoja Nokia 7710) ir 80 (naudoja 9300, 9500) serijos interfeisai. Sony Ericsson naudoja dar vieną gana populiarų Symbian OS interfeisą UIQ, šį interfeisą naudoja ir kai kurie BenQ, bei Motorola išmanieji telefonai. Naujausia yra 9 Symbian OS versija, nors vis dar gaminami aparatai naudojantys ir 6 versiją.

Symbian OS istorija

Psion Serie 5mx PRO nespalvotas PDA, kuriame įdiegta Symbian OS
  • 1980 buvo įkurta Psion software firma.
  • 1991 pradėti leisti 3 serijos Psion įrenginiai, naudojantys EPOC16 operacinę sistemą.
  • 1997 pradėti leisti 5 serijos Psion įrenginiai, naudojantys EPOC32 operacinę sistemą.
  • 1998 įkuriamas Symbian Ltd., bendradarbiaujant Ericsson, Nokia, Motorola ir Psion kompanijoms.
  • 1999 išleidžiama EPOC 5 versija, kitaip žinoma, kaip Symbian OS 5, pasirodo pirmieji įrenginiai, naudojantys šią sistemą (Ericsson R380, Psion Revo/Revo+). Kiek vėliau pasirodo versija 5.1, kuri palaiko unicode simbolių kodavimą.
  • 2003 pasirodo Symbian OS v7.0
  • 2004 Psion pasitraukia iš Symbian vystymo. Tais pačiais metais pasirodo pirmasis kirminas mobiliesiems telefonams Cabir.
  • 2004 pasirodo Symbian OS v8.0, vėliau v8.1b, kuri naudojo naują OS branduolį EKA2.
  • 2005 pasirodo symbian OS v9.1. Versija 9.0 viešai išleista nebuvo.
  • 2006 pirmame ketvirtyje pasirodo symbian OS v9.2. Atnaujintas OMA Prietaiso valdymas.
  • 2006 liepos 12 dieną pasirodo symbian OS v9.3. Versija pasižymi kur kas spartesniu darbu.
  • 2007 pasirodo symbian OS v9.4. Versija pasižymi telefonais su lietimu jautriais ekranais ir programom, kurios pasileidžia iki 75% greičiau.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+9886-48=9838 wiki spaudos ženklai).