Tėve mūsų

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka

Tėve mūsų (lot. Pater noster), Viešpaties malda – labiausiai žinoma bei paplitusi krikščionių malda. Ji užrašyta Biblijos Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą, 6 skyriuje, nuo 9 iki 13 eilutės bei Evangelijos pagal Luką 11 skyriuje, nuo 2 iki 4 eilutės.

Pagal Mato evangeliją, Jėzus šią maldą pateikė kaip pavyzdį, kuriuo turime sekti („Melskitės taip…“), pagal Luko – kaip pačią maldą („Kai meldžiatės, sakykite…“). Šią maldą yra kalbėjęs ir Kristus, kurios jis išmokė savo mokinius būtent taip kreiptis į Dievą Tėvą.

Lietuviška versija

Tėve mūsų lenkų, heruliečių, latvių, prūsų, žemaičių, lietuvių ir lužiečių kalbomis. Palyginimas Joachimo Lelevelio 1853 m. knygoje Slavų kraštų tautos

Katalikiška maldos teksto versija:

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti
ir gelbėk mus nuo pikto. Amen

Katalikiška maldos interpretacija

  • Tėve. Krikščionybėje Dievas Tėvas suvokimas kaip artimas asmuo, krikščionis – ne tik savo Viešpaties (taip pat pono) tarnas, bet ir Dievo vaikas.
  • Mūsų – vartojama daugiskaita, kadangi besimeldžiantis kreipiasi ne tik į savo, bet ir visos žmonijos Tėvą.
  • Kuris esi danguje – Tas, kuris yra Danguje ir amžinai egzistuoja. Dievas – nežemiškas, nepasiekiamas, neišmatuojamas ir begalinis.
  • Teesie šventas tavo vardastebūnie garbinamas. Šia fraze pabrėžiamas ne Dievo vardo šventumas, o tai, kad Viešpats turi būti garbinamas, šlovinamas. Tai kartu ir aliuzija į Šventą Raštą, kuriame kalbama apie angelus bei arkangelus, kurie kartu su cherubinų bei serafimų chorais garbina Dievą žodžiais giedodami „Šventas, šventas, šventas…“ (plačiau žr. Sanctus).
  • Teateinie tavo karalystė – antrojo Kristaus atėjimo laukimas ir kartu kvietimas, kuris sietinas ir su Pasaulio pabaigos, Paskutiniojo teismo diena.
  • Teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje – prašoma, kad Viešpaties valia įsivyrautų žemėje (lygiai taip kaip ir yra Danguje). Žmogus, turįs laisvą valią, save skatina veikti pagal Dievo valią.
  • Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – to, kas reikalinga tik šiam momentui (šiandien). Nereikia rūpintis ateitimi, kaupiant žemiškus turtus, kadangi krikščionio gyvenimas turėtų būti nukreiptas visai kita linkme. Viešpaties maldoje tikintis žmogus teigia sutinkąs, jog Dievo planai išsipildytų tiek Žemėje, tiek ir už jos ribų. Jis prašo Dievo fizinės galimybės gyventi.
  • Ir atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams – besimeldžiantis prašo sąlyginio savo kaltės atleidimo (atleisti kaltes tiek ir tokiu laipsniu, kokiu tikintysis atleidžiam jam kitų padarytas skriaudas).
  • ir neleisk mūsų gundyti – atsižvelgiant į anksčiau minimus dalykus, prašoma apsaugoti nuo žemiškųjų vertybių sureikšminimo žmogaus gyvenime, nutolstant nuo Dieviškosios valios vykdymo ir kreipiant dėmesį į amžinąsias vertybes.
  • bet gelbėk mus nuo pikto – turima omenyje piktoji dvasia (Šėtonas), priešinga būtybė Dievui. Tikima, kad Dievo valios vykdymas padės išvengti neigiamos velnio įtakos net jei ir bus patenkama į pagundos situaciją.
  • Amenhebrajų kalba reiškia „Tikra tiesa“. Reiškia išsipildymo troškimą, tikėjimą (maldos) žodžių galia, išsakytų žodžių, teiginių patvirtinimą, afirmavimą.

Lotyniška versija

Error missing media source
Grigališkoji giesmė – Pater noster.

Aprobuota „Tėve mūsų“ malda lotynų kalba skamba taip:

Pater noster, qui es in caelis
sanctificetur nomen tuum;
Adveniat regnum tuum.
Fiat voluntas tua
sicut in caelo et in terra
Panem nostrum quotidianum da nobis hodie.
Et dimitte nobis debita nostra,
sicut et nos dimittimus debitoribus nostris.
Et ne nos inducas in tentationem;
sed libera nos a malo.
Amen.

Nuorodos

Krikščionybė
Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas
Katalikybė | Stačiatikybė | Protestantizmas | Liuteronybė | Anglikonybė | Koptai | Nestoriečiai

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+8795-125=8670 wiki spaudos ženklai).