Tabu

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tabu – stiprus socialinis draudimas, nukreiptas prieš kokius nors veiksmus, žodžius, elgesį, kuris visuomenės laikomas gėdingu, žeminančiu, šlykščiu, šventvagišku. Dalis tabu pasireiškia įstatymuose, moralės normose.

Tabu griežtumas ir paplitimas priklauso nuo visuomenės. Paprastai, itin griežti tabu būdingi nedidelėms gentims (Okeanijos, Afrikos, indėnų tautelėms), taip pat religinių dogmų sukaustytoms visuomenėms. Moderniose visuomenėse tabu galioja vis mažesniam reiškinių skaičiui, tabu pažeidimas nebesulaukia itin neigiamos reakcijos.

Žodžio kilmė

Žodis tapu, tabu tongiečių kalba reiškia „uždrausta, neleidžiama“. Manoma, kad terminą 1777 m. pasiūlė keliautojas Džeimsas Kukas.[1]

Tabu pavyzdžiai

Įvairiose mažiau išsivysčiusiose kultūrose gausu tabu, skirtų mirčiai, santykiams su vadu, atvykėliais, giminystės santykiams, apeigoms ir santykiams su dievais.

Šaltiniai

  1. Mark Forsyth. The etymologicon. // Icon Books Ltd. London N79DP, 2011. p. 186.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: