Taivano istorija
Kinų kolonizacija
Taivanas, gyvenamas vietinių aborigenų, nuo gana senų laikų traukė greta esančios Kinijos gyventojus, kurių dauguma ieškodavo prieglobsčio. Ypač diskriminuojamos kinų tautos, – hakka, min ir kitos, – pamažu apgyvendino vakarines salos pakrantes, aborigenus stumdami į kalnuotas sritis.
Taivanas 16-17 a
1540 m sala buvo „atrasta“ portugalų, kurie dėl jos nepaprasto grožio pavadino ją Formosa, t. y. „gražiąja“. Netrukus prie salos ėmė sukinėtis ir ispanai bei olandai. Pirmieji statėsi fortą netoli dab. Taipėjaus (Tamshui vietovė), o antrieji pasistatė Providencijos pilį, kuri ilgainiui išaugo į Tainano miestą. Visgi olandams pavyko iškovoti absoliučią valdžią šalyje.
Sala buvo labai svarbi ir japonų piratams, kurie tuo metu siaubė Pietų Kinijos jūros pakrantes. 1661 m. vienas jų, Košinga (pusiau japonas, pusiau kinas), sugebėjo išvyti olandus ir paversti salą savo kovų prieš Čingų Kiniją baze. Visgi, 17 a pabagioje Taivanas buvo prijungtas prie Kinijos imperijos.
Čingų Kinijos valdymas
Pasauliniai karai
Po pirmojo Kinų – japonų karo (1894–1895 m.) pagal Šimonosekio taikos sutartį Kinija perdavė Taivano salą Japonijai. Paskelbus apie tai Taivane kilo sukilimas ir buvo paskelbta Formozos respublika. 1895 m. pabaigoje japonai nugalėjo sukilėlius ir užėmė salą. 1943 m., Antrojo pasaulinio karo metu, pasidavus Japonijai buvo pasirašyta Kairo deklaracija, sąjungininkai perdavė Taivano valdymą Kinijos Respublikai. Šalys sutarė, kad šis susitarimas įgavo teisinę galią, 1945 m. galutinai pasidavus Japonijai.
Kai kurie Taivano nepriklausomybės šalininkai teigia, jog Japonijos pasidavimu 1943 m. nebuvo perduota teisė į Taivaną, ir tik kai 1952 m. Japonija San Francisko taikos sutartimi atsisakė savo teisių į Taivaną, Taivanas įgijo suverenitetą ir šis perėjo Taivano žmonėms. Taigi Kairo susitarimo reikšmė Taivano teisiniam statusui apskritai ginčijama.
Vis dėlto San Francisko sutartimi Japonija nepaskelbė savo įpėdinio Taivano atžvilgiu, ir Taivano teisinis statusas laikinai liko neapibrėžtas, tikintis, kad Jungtinės Tautos imsis veiksmų remdamosi jėgos nenaudojimo ir teisės į apsisprendimą principais. Teisiškai Taikos sutartis su Japonija anuliavo Kairo bei Potsdamo deklaracijas, nes būtent Taikos sutartis lėmė buvusių Japonijos teritorijų padėtį.
Pokaris
Komunistai valdžią Kinijoje paėmė 1949 m. pabaigoje, tačiau iki pat 1971 m. Kinijai Jungtinėse Tautose atstovavo Taivane įsikūrusi nacionalistinė Chiang Kai - sheko vyriausybė. Chiang Kai - sheko vyriausybė įvedė Taivane karo padėtį, trukusią 38 metus (1949–1987 m.).
Nors daugelis valstybių iki aštuntojo dešimtmečio nepripažino komunistinės Kinijos vyriausybės, yra neginčytina, jog ši vyriausybė buvo veiksminga Kinijoje nuo 1949 m. pabaigos. Galiausiai 1971 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 2758, kuria nuspręsta, jog Kinijos Liaudies Respublika (t. y. komunistinė Kinijos vyriausybė), o ne Kinijos Respublika (t. y. Taipėjaus vyriausybė) yra vienintelis teisėtas Kinijos atstovas Jungtinėse Tautose. Tačiau oficialiai Kinijos Respublika teigia, kad šioje deklaracijoje neaptartas Taivano teisinio statuso klausimas, Kinijos Liaudies Respublika neįgaliota atstovauti Taivanui ir Taivano žmonėms Jungtinių Tautų Organizacijoje.
Dabartis
Nuo 1971 m. Taivanas efektyviai įgyvendina teisės į apsisprendimą principą pereidamas iš autoritarinio į visiškai demokratinį valdymą: 1987 m. buvo nutrauktas karinis valdymas, o 1991 m. išrinkti nauji įstatymų leidžiamosios valdžios organai, atstovaujantys Taivano tautai, be to, 1996 m. įvyko pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai. Tačiau Kinijos Liaudies Respublika tvirtina, kad ji yra tikroji Kinijos teisių paveldėtoja, turinti teisę valdyti Taivaną pagal teisių perėmimo teoriją, pagrįstą šalių teise į teritorinį vientisumą.
| ||||||