Taleris (ATR)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Taleris (ATR)
1533 – 1795
Naudojo: Abiejų Tautų Respublika
Metalas: sidabras: 24,3 g (XVI a.), 23,38 (1766 m.)
Stambesnis vnt.: auksinis zlotas: kursas kintantis
Smulkesnis vnt.: sidabrinis zlotas: kursas kintantis (nuo 1766: 1/8)
Nominalai: Banknotai: nebuvo   
Monetos: 1/2, 1

Taleris (lenk. Taler) - Abiejų Tautų Respublikos piniginis vienetas ir sidabrinė moneta, naudota nuo 1533 m. Skirtingai nei kitos sidabrinės ATR monetos, taleriai turėjo gana pastovų sidabro kiekį ir tarptautinę vertę.

Raida

Pirmasis taleris Lenkijoje nukaldintas 1533 m., nusižiūrėjus į tuo metu Europoje plačiai kursuojantį Bohemijos joachimstalerį (šio sidabro kiekis buvo 27,2 g), o 1547 m. taleriai pradėti kaldinti ir LDK. Reguliari talerių kalyba ATR prasidėjo tik po Stepono Batoro (1576-1586) piniginių reformų. Tokio talerio sidabro kiekis buvo 24,3 g, o pati moneta svėrė 28,5 g.

XVI a. I pusėje sidabrinis taleris savo verte prilygo 30 Lenkijos grašių, taigi, kurį laiką atitiko vieną nominalų sidabrinį zlotą. Kadangi talerio vertė išliko beveik nekintanti, o kitų sidabrinių ATR monetų (grašių) kokybė nuolat prastėjo, santykis tarp talerio ir grašio kito. Jau Stepono Batoro laikais už talerį buvo galima gauti 36 grašius, 1632 m. - apie 90 grašių, 1663 m. - apie 105 grašius, o 1753 m. buvo nustatytas kursas 1:240 (nors rinkoje buvo galima už talerį gauti 580 grašių). Dėl šios nuolatinės kitų sidabrinių monetų infliacijos XVIII a. viduryje taleris tapo viena iš pagrindinių ir stabilesnių atsiskaitymo monetų ATR.

1766 m. piniginės reformos metu Stanislovas Poniatovskis dar labiau stabilizavo talerio vertę: prilygino ją 1/10 Kelno markės sidabro (t.y. 23,38 g). Prie talerio buvo pririštas ir sidabrinis zlotas, kurių kursas nustatytas 1:8. Buvo bandymai stabilizuoti ir talerio kursą su auksine moneta zlotu: 1783 m. nustatytas, kad auksinis zlotas lygus 2 taleriams ir 2 sidabriniams zlotams.

Paskutinieji ATR taleriai nukaldinti 1794 m. Gardine. Talerį 1814 m. nukaldino ir Varšuvos kunigaikštystėje.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2801-0=2801 wiki spaudos ženklai).