Tauragė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie viensėdį Anykščių rajone žr. Tauragė (Anykščiai).
Tauragė
   Coat of arms of Taurage (Lithuania).png   
Tauragespilis.jpg

Tauragė
55°14′49″N 22°17′31″E / 55.247°N 22.292°E / 55.247; 22.292 (Tauragė)Koordinatės:55°14′49″N 22°17′31″E / 55.247°N 22.292°E / 55.247; 22.292 (Tauragė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija: Tauragės miesto seniūnija
Gyventojų: 24 389 (2011 m.)
Plotas: 16,7 km²
Tankumas (2011): 1 460 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Tauragė̃
Kilmininkas: Tauragė̃s
Naudininkas: Taũragei
Galininkas: Taũragę
Įnagininkas: Taũrage
Vietininkas: Tauragėjè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-72001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: TauragėVikiteka

Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Prie pat Jūros stovi Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1903 m.
Legenda cmentarz.svg Prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (čia stovi ir stačiatikių Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustafijaus cerkvė)
Legenda pomnik.svg Paminklas Tauragės sukilimo dalyviams.
Havezate 0gr.gif Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė, pastatyta 1932 m.
Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 m. įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje.
  • autobusų ir geležinkelio (statyta 1928 m.) stotys
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, moksleivių kūrybos centras, viename iš pilies bokštų įsikūrusi fotografijos galerija.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Tauragės kultūros rūmai
Tauragės apskrities centrinis paštas

Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante. Mieste upė užtvenkta, upę kerta du tiltai – Taurogeno ir geležinkelio), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas . Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis RadviliškisTilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Geležinkelio ruožas

Tauragės geografinis centras yra tarp kultūros rūmų ir miesto Tauragės pilies. Prie Jūros upės yra „Meilės alėja“, kur sukurtas stogastulpių ansamblis.

Miesto dalys

  • Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
  • Beržės.
  • Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
  • Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
  • Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
  • Papušynė.
  • Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
  • Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
  • Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
  • Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
  • Verslo rajonas.
  • Visbutai.
  • Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Tauragė OpenLayers žemėlapyje
Tauragė „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Tauragė TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Tauragės infrastruktūra 1915 metų Rusijos valdžios planuose
Tauragė vokiečių okupacijos metais
Pagrindinis straipsnis – Tauragės istorija.

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūrio dvaras, tada vadintas Pajūrio dvaru. 1507 m. kovo 21-ąją pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų.

1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų kaimo malūne, pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužės mėnesį didžioji miesto dalis sudegė per gaisrą, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis plentas Tilžė-Ryga nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. Miestas, pagal planą, buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas.

Buvusi Tauragės NKVD (MGB) būstinė, dabar muziejus, atminimo memorialas

1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940-1941 m. pirmosios rusų ir 1941-1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį.

1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.[7]

Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo žodžių tauraginė („tauro ragų apdirbimo dirbtuvė“) ir tauragiai („žmonės apdirbantys tauro ragus“; žem. tauragee).

Liaudies etimologija pasakoja padavimus apie šių žemių karžygį Taurą ir jo mylimąją Jūraitę.[8]

Ūkis

Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai. Juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika“, „Alantas“, elektronikos gamykla UAB „NOTE Tauragė“, „Baltoji snaigė“, stovi įmonės spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ bei buvusio Vaisių ir daržovių konservų fabriko pastatai, taip pat veikia mėsos kombinatas „Tauragės maistas“. Tauruose yra žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“. Yra Tauragės molio telkinys.

1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduota Tauragė

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia
Senasis miesto centras

Sportas

Futbolas

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2011 m.
1650 m. 1823 m. 1833 m. 1872 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1901 m.*[2] 1914 m. 1923 m.sur. 1931 m.
200 200 630 5 818 4 722 6 600 5 800 10 000 5 470 6 122
1935 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
6 527 10 561 12 041 19 500 24 900 25 966 30 119 29 124 24 389 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Tauragėje 1843 m. lankėsi prancūzų rašytojas O. Balzakas (1799–1850). Rašytojas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje Rusijos imperijos stotyje pakeliui į Paryžių, kur užeigos namuose parašė laišką mylimai grafienei. Tauragės kraštotyros muziejuje yra laiško kopija, gauta iš Balzako muziejaus (Paryžius).

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Tauragė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Таурогенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 686 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Таурогенъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 59 psl. (rus.)
  4. Tauragė wikimapia.org
  5. Tauragė maps.vlasenko.net
  6. Tauragė loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 223–224 psl.
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 88–89 psl.
  9. Tauragė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 502 psl.
  10. Tauragė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 205 psl.
  11. Tauragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 279 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: