Tauragnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tauragnai
   TauragnaiCOA.gif   
Tauragnai005.JPG
Miestelis nuo Tauragno kranto

Tauragnai
55°26′35″N 25°49′05″E / 55.443°N 25.818°E / 55.443; 25.818 (Tauragnai)Koordinatės:55°26′35″N 25°49′05″E / 55.443°N 25.818°E / 55.443; 25.818 (Tauragnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija: Tauragnų seniūnija
Gyventojų: 473 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Taurãgnai
Kilmininkas: Taurãgnų
Naudininkas: Taurãgnams
Galininkas: Tauragnùs
Įnagininkas: Taurãgnais
Vietininkas: Taurãgnuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: TauragnaiVikiteka

Tauragnai – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, 17 km į pietryčius nuo Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1969 m.
Legenda pomnik.svg Laisvės paminklas – kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę, pastatytas aukščiausioje kapinių vietoje.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Tauragnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-28012)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Krašto muziejus
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestelis įsikūręs prie Tauragno ir Labės ežerų. Iškart į rytus nuo miestelio plyti Aukštaitijos NP, kurio teritorijoje stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai. Gretimame Politiškių kaime eksploatuojamas žvyro telkinys. Greta miestelio įsikūręs ir Tauragnų kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png UTENA – 17 km
Klykiai – 5 km
Daugailiai – 19 km
Juknėnai – 13 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kuktiškės – 11 km Kirdeikiai – 11 km
Linkmenys – 18 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Tauragnai OpenLayers žemėlapyje
Tauragnai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (lot. Taurage) patikimai minimi nuo 1373 m. – Hermano Vartbergės kronikoje rašoma, kad tų metų vasarį šalia Tauragnų pilies buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi Livonijos ordino kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi 1255 m., kuomet Mindaugas kartu su kitais Sėlos valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255 m. Sėlos dovanojimo akto vietovardį Thovraxe derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu Taurožės upeliu bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).

XIII–XV a. Tauragnai, tiksliau, ant už 3,5 km į pietryčius nuo dab. Tauragnų esančio Taurapilio piliakalnio stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis Livonijos ordino agresijai. 1433 m. šią medinę pilį sudegino nuo Ldk sosto nušalintam Švitrigailai talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.

1387 m. vasario 17 d. Ldk Jogaila Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir Labanoro bei Molėtų kaimai) „amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu“ užrašė Vilniaus vyskupijai. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo 1498 m.

Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki 1797 m.; XV–XVI a. dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų miestelyje XVI a. pab. veikė 47 smuklės. 1669 m. miestelyje buvo 40, 1775 m. – 28 kiemai. Nuo XVII a. pab. (?) ar XVIII a. I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX a. pab. ir XX a. pr.). 1792 m. Tauragnuose buvo Tauragnų dvaras, veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui.

1893 m. miestelis degė. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Nuo 1919 m. spalio mėn. iki 1920 m. liepos 9 d. Tauragnai buvo užimti Lenkijos kariuomenės.

1944 m. liepą miestelis vėl degė, – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir 1874 m. pastatytą Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią, stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Po II pasaulinio karo Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 Lietuvos partizanų, kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių.

19471974 m. Tauragnuose veikė ligoninė. 1959 m. miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose 1971 m. buvo įrengtas Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus (XX a. pab. pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų). 1987 m. rastas Tauragnų lobis.

2001 m. patvirtintas Tauragnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1387 m. Tauragnų valsčiaus centras  ?
XVI a. – 1835 m.  ? Breslaujos apskritis
1835 m.  ? Švenčionių apskritis
18361861 m.  ? Novoaleksandrovsko apskritis
18611916 m. Tauragnų valsčiaus centras
19161918 m. Saldutiškio apskritis
1919 ir 19211950 m. Utenos apskritis
19501995 m. Tauragnų apylinkės centras Utenos rajonas
1995 Tauragnų seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad Tauragnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs iš Tauragno ežero vardo[7]. Paties Tauragno ežero vardas paprastai siejamas su Tauragnų apylinkių miškuose gyvenusiais taurais.

Liaudies etimologija pasakoja, kad vardas galėjęs kilti nuo žodžių tauras + ginti. Legendos taip pat byloja, kad Tauragnus įkūręs kunigaikštis Rigimantas. Kartą jis nakvojęs su kariais Tauragno pakrantėje. Kai visi sumigę, senas kunigaikščio kanklininkas ėmęs taip graudžiai groti, kad du taurai išlindę jo pasiklausyti ir prabilę žmonių balsais. Kanklininkas jų paklausęs, kur patogesnė vieta apsigyventi, ir tie parodę kalvą prie ežero. Ten kunigaikštis ir pastatydinęs pilį bei pavadinęs ją taurų garbei.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1885 m.*[4] 1897 m.sur. 1901 m.*[3] 1970 m.sur.[9] 1982 m.[10] 1987 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
263 263 1 070 1 210 615 837 810 602 473 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Tauragnų krašte gimė knygnešys Mataušas Balčiūnas-Medinis (1855–1927), kunigas Vincentas Miškinis (1868–1940), Pranas Gineitis (1894–1942, 1915 m. Utenoje įkūręs pradžios mokyklą, vėliau „Saulės“ progimnaziją), dailininkas Leonas Katinas (1907–1984), kryžių meistras Adolfas Ivanauskas (1866–1946), poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), literatas ir vertėjas Jonas Strazdas (1886–1972) ir kt. Iš Tauragnų kilusi žolininkė ir etnografė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996), gimusi Rusijoje, tačiau užaugusi Tauragnuose, čia ir palaidota.

Netoli Tauragnų gimė sovietinis poetas Teofilis Tilvytis (1904–1969). Apie miestelį jis taip rašė:

Nuo Taurapilio, nuo kalno,
Matosi kalnų kalnai.
Ir ant vieno kaip ant balno
Sėdi mano Tauragnai.
Per žaliai vingiuotą šlaitą
Tauragnas pajuodęs raitos
O į kairę – vėl duobė, –
Antras ežeras – Labė.

Šaltiniai

  1. Tauragnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Таврогины. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 467 psl. (rus.){{#subobject:Tauragnai (Таврогины, ESBE) |Straipsnis=Tauragnai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Таврогины |Žodyno tomas=Т. 32 (63) |Žodyno puslapis= 467 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Таврогины. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 8 psl. (rus.)
  5. Tauragnai maps.vlasenko.net
  6. Tauragnai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 22 psl.
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 117 psl.
  9. Tauragnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 504 psl.
  10. Tauragnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 206 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 117 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: