Tautvilis Uža
| Tautvilis Uža | |
|---|---|
| Vaizdas:Tautvilis Uža.jpg | |
|
| |
| Gimė | 1946 m. kovo 15 d. Laičiai, Anykščių raj. |
|
| |
| Tėvas | Petras Uža |
| Motina | Emilija Baronaitė-Užienė |
| Sutuoktinis(-ė) | Stasė Budrevičiūtė-Užienė |
| Vaikai |
Aušra Užaitė-Railienė |
|
| |
| Veikla | Mechanikas, fotografas, kraštotyrininkas
|
| Sritis | kraštotyra |
Tautvilis Uža (g. 1946 m. kovo 15 d. Laičiuose, Anykščių raj.) – Mechanikas, kraštotyrininkas, fotografas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, visuomenininkas.
Anykštėno Biografija
Tėvai: Petras Uža (1902–1978) – žemdirbys amatininkas, bitininkas, ir Emilija Baronaitė-Užienė (1911–1970) iš Grauželiškių (Kupiškio raj.) – žemdirbė, audėja. Brolis Vidmantas Uža (g. 1943 m.) – inžinierius ekonomistas, vyriausiasis brolis Vytautas Uža mirė kūdikystėje.
Augo Laičiuose, tik apie 1949–1953 m., kol tėvai slėpėsi nuo tremties, buvo persikėlęs į Šilagalius, Anykščių raj.. 1953–1957 m. mokėsi Medinų pradinėje mokykloje, tuo metu veikusioje Laičiuose, 1957–1961 m. – Viešintų, Anykščių raj. vidurinėje mokykloje, 1961–1966 m. baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą, įgijo mechaniko specialybę.
1966–1968 m. T. Uža dirbo Alytaus melioracijos statybos valdyboje Daugų aikštelės baro mechaniku, kartu neakivaizdžiai studijavo inžineriją Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
1968–1970 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje.
Nuo 1970 m. iki šiol T. Uža gyvena, dirba ir kuria Panevėžyje.
1970–1993 m. jis dirbo Energetikos statybos tresto Panevėžio mechanizuotoje kolonoje baro mechaniku, 1993–2008 m. buvo akcinės bendrovės "Panevėžio keliai" Mechanizacijos skyriaus darbuotojas, dirbo inžinieriumi mechaniku bei kitose pareigose, kol išėjo į pensiją.
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu T. Uža buvo aktyvus Sąjūdžio veiklos Panevėžyje dalyvis, kaip akcijos organizatorius jis būrė panevėžiečius 1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvauti Baltijos kelyje.
Nuo 1962 m. iki šiol T. Uža fotografuoja ir kaupia fotografijų archyvą. Jis įamžino įvairias šventes, vietovių vaizdus, tapo bendradarbių kolektyvinės veiklos metraštininku, savo nuotraukas publikavo parodose ir spaudoje, bendradarbiavo su laikraščiu "Panevėžio tiesa", publikuoja nuotraukas "Valstiečių laikraštyje". Jo nuotraukos spausdintos Raimondo Guobio ir Algimanto Bekenio kraštotyros monografijoje "Viešintos" (2006 m.).
Nuo 2012 m. T. Uža yra Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys.
T. Uža buria kraštiečius visuomeninėms ir kultūrinėms iniciatyvoms realizuoti, organizavo Laičių ir Žliobiškių kaimų kryžių statybą.
Pristatydamas dešimtmečius Viešintų krašte kurtą ir plėtotą aplinkos gražinimo tradiciją, jis išleido albumą "Viešintiškių pražydinta žemė" (2008 m.), kuriame nuotraukomis pristatė kone šimtą gražiausiai tvarkomų sodybų: 65 Viešintų seniūnijos gyventojų bei dar 30 kitur Lietuvoje gyvenančių viešintiškių. Jis sudarė ir išleido prisiminimų rinkinį "Iš širdies – viešintiškiai" (2010 m.), skirdamas šią kraštotyros knygą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Rinkinyje atspindima Viešintų miestelio ir Laičių, Maldeikių, Žliobiškių, Laitelių bei Pūsčių kaimų praeitis.
T. Uža sudarė ir išleido biografinį žinyną-albumą "Talentingieji viešintiškiai" (2012 m.), kuriame pristatė per 40 meno ir dailiųjų amatų kūrėjų, publikuodamas kone 1000 nuotraukų. Jis sudarė ir išleido išsamią iliustruotą Viešintų mokyklos istoriją "Viešintų mokykla lyg vakar palikta" (2014 m.), kurioje mokytojų ir mokinių prisiminimais ir nuotraukomis pristatė antrą šimtmetį pradėjusios mokyklos kelią. Plėtodamas kaimų ir jų gyventojų pristatymą kraštotyros rinkiniuose, jis sudarė ir išleido gausiai iliustruotą viešintiškių pasakojimų rinkinį "Viešintų kraštas : kaimai ir žmonės" (2017 m.).
T. Uža tapo Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio "Tarnaukite Lietuvai" laureatu (2015 m.). Jam skirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija (2015 m.). Už taurų darbą, tyrinėjant tautos kultūros paveldą, jis apdovanotas Lietuvos kraštotyros draugijos padėka (2018 m.). Už ilgametį kraštotyrinį ir visuomeninį darbą Viešintų kraštui jam suteiktas Anykščių rajono Viešintų bendruomenės Garbės piliečio vardas (2018 m.).
Laisvalaikiu fotografuoja ir bitininkauja, domisi kraštotyra ir genealogija.
Vedęs, žmona Stasė Budrevičiūtė-Užienė (g. 1950 m.) iš Žliobiškių. Duktė Aušra Užaitė-Railienė (g. 1976 m.) – policijos pareigūnė.
Biografija
1957-1961 m. mokėsi Viešintų vidurinėje mokykloje, 1961-1966 m. mokėsi ir baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą, neakivaizdžiai studijavo inžineriją Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Dirbo baro mechaniku, inžinieriumi–mechaniku ir kitose pareigose Alytaus melioracijos valdyboje, Panevėžio mechanizuotoje kolonoje, AB „Panevėžio keliai“, kol išėjo į pensiją.
Nuo 1970 m., kai atliko privalomąją tarnybą tarybinėje armijoje, gyvena, dirba ir kuria Panevėžyje. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu T. Uža buvo aktyvus Sąjūdžio veiklos, Baltijos kelio (1989 m.) Panevėžyje dalyvis ir organizatorius. Be kraštotyros, laisvalaikį skiria bitininkystei, genealogijai, kaimų sunaikintų kryžių atstatymo darbams, yra Viešintų bendruomenės narys.[1]
Kūryba
T. Uža yra aktyvus Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus narys: kaupia, užrašo visus – ne tik praeities, bet ir šiandienos įvykius, renka medžiagą apie iškilius kraštiečius, fotografuoja kultūros, istorijos ir tautodailės paminklus bei jų kūrėjus, įamžina surinktą informaciją ateities kartoms išleisdamas kraštotyros knygas. Nuo jaunų dienų fotografavo, fiksavo įvairių švenčių akimirkas, gamtos vaizdus, buvo ekskursijų fotometraštininkas, rengė straipsnius spaudoje. Jo straipsniai, nuotraukos spausdintos periodiniuose ir kraštotyros leidiniuose („Valstiečių laikraštis“, „Panevėžio tiesa“ ir kt.). 2008 m. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejui parengė ir išleido albumą „Viešintiškių pražydinta žemė“. Albume pristatyta apie šimtą gražiausiai tvarkomų Viešintų seniūnijos gyventojų bei kitur Lietuvoje gyvenančių kraštiečių sodybų. 2010 m. išleistame prisiminimų rinkinyje „Iš širdies – viešintiškiai“ sudėti nueinantys užmarštin kraštiečių žmonių pasakojimai apie praeitį, tradicijas, šventes, amatus, kolūkinio ir dabarties kaimo buitį, aprašytos esamų ir buvusių įmonių ir objektų (bažnyčios, mokyklų, malūnų, kolūkių) istorijos.[2]
Bibliografija
- „Viešintiškių pražydinta žemė“. Panevėžys, Panevėžio sp., 2008. ISBN 978-9955-694-53-3
- „Viešintiškių pamėgtos dainos“ (sud. Algimantas Bekenis). Vilnius, A. Bekenis, 2009
- „Iš širdies – viešintiškiai“. Vilnius, Spauda, 2010. ISBN 978-9955-694-93-9
- „Talentingieji viešintiškiai“. Vilnius, Spauda, 2012. ISBN 978-609-8072-07-5
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |