Technikumas
Technikumas (rus. техникум, lenk. technikum) – valstybinė specialaus vidurinio profesinio mokymo įstaiga, plačiai veikusi SSRS ir kai kuriose sovietinio bloko šalyse. Technikumuose buvo teikiamas „specialusis vidurinis išsilavinimas“. Technikumai ruošė vidurinės grandies specialistus įvairioms liaudies ūkio šakoms: pramonei, medicinai, švietimui ir kultūrai, armijai, žemės ūkiui, statyboms, transportui ir kt.[1] Šios mokymo įstaigos priėmė moksleivius, baigusius nepilną vidurinę mokyklą ar jau turinčius bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Technikumų absolventai galėjo toliau tęsti studijas aukštosiose mokyklose. Panašios mokymo įstaigos, teikusios mokymą iš įvairių technikos šakų, dar vadintos politechnikumais.
SSRS 1975 m. veikė 4286 specialiojo vidurinio mokymo įstaigos, tarp kurių buvo 2746 technikumai: pramoninė statyboje – 1236, statyboje – 220, transporte – 213, ryšių sistemoje – 31, žemės ūkyje – 681, ekonomikoje – 361.
Iširus SSRS, dauguma technikumų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse buvo pavadinti koledžais, kai kurie išliko.
Lietuvoje
Po Lietuvos okupacijos 1940 m. prasidėjo ir joje veikusios švietimo sistemos pertvarka Sovietų Sąjungos pavyzdžiu. Siekiant parengti specialistus, imta plėsti specialiųjų vidurinių mokyklų tinklą. Vieni pirmųjų įsteigtų technikumų:
- Vilniaus prekybos technikumas (1946),
- Vilniaus geležinkelių transporto technikumas (1948),
- Klaipėdos žemės ūkio technikumas (1946),
- Panevėžio hidromelioracijos technikumas (1950),
- Rietavo žemės ūkio technikumas (1951),
- Telšių taikomosios dailės technikumas (1951) ir kt.
1951–1952 m. iš viso jų buvo 49. Visa švietimo sistema buvo centralizuotai valdoma iš Maskvos. 1987 m. buvo 66 technikumai, kuriuose mokėsi beveik 59 tūkst. moksleivių. Moksleiviai, baigę technikumą (kaip ir bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą, profesinę technikos mokyklą) galėjo pradėti dirbti arba tęsti mokslą aukštojoje mokykloje.
Lietuvoje technikumai veikė iki 1991 m. Juose buvo vykdomas mokymas pagal specialiojo vidurinio mokslo programas. Mokymo trukmė buvo 3,5 – 4 metai, o įstojusieji po vidurinės mokyklos mokėsi metais trumpiau nei įstojusieji po pagrindinės. Technikumų absolventų diplomai liudijo įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir suteiktą profesinę kvalifikaciją (techniko, technologo ir kt.), pakankamą dirbti ne tik techninį darbą, bet ir vadovauti kitiems darbuotojams. LR Vyriausybės 1991 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 125 P technikumai (kartu ir visos kitos specialiosios vidurinės mokyklos – pedagogikos, prekybos, medicinos, kultūros, muzikos) buvo likviduoti, o jų bazėje įsteigtos aukštesniosios mokyklos.[2] Aukštesniosios mokyklos diplomas (kodas 4001) pakeitė ankstesnį LTSR egzistavusį vienodo pavyzdžio specialiojo vidurinio mokslo diplomą.
Šaltiniai
Nuorodos
- Apie technikumą Didžiojoje tarybinėje enciklopedijoje (rusų k.)
- Švietimo sistema Lietuvoje 1940–1990 metais