Teisės šaltinis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Hamurapio teisynas - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas

Teisės šaltinis – būdas, kuriuo įtvirtinamos (išoriškai išreiškiamos) teisės normos. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla teisė, priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (žr. teisės paminklas).

Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra teisiniai papročiai. Civilinės teisės sistemose pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti įstatymai, konstitucija, tarptautinės sutartys ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra precedentinė teisė[1] ir teisės doktrina.

Rūšys

Teisės teorijoje išskiriami šie teisės šaltiniai:

Nuorodos

  1. Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+2094-64=2030 wiki spaudos ženklai).