Teisininkas generalistas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Teisininkas generalistas (bendrojo profilio teisininkas; vok. Volljurist, voll - 'pilnas', Jurist - 'teisininkas'; „visas“, pilnateisis teisininkas) - teisininkas Vokietijoje, pripažintas tinkamu eiti teisėjo pareigas (t.y. turintis vad. Befähigung zum Richteramt). Tokiu tampama išlaikius antrąjį valstybinį teisės egzaminą, laikomą po teisės referendariato - parengiamosios teisės praktikos, kurią pradėti leidžiama išlaikius vad. pirmąjį valstybinį teisės egzaminą („erstes juristiches Staatsexamen“). Išlaikęs II valst. egzaminą, teisininkas yra vadinamasis teisės asesorius (vok. Rechtsassessor, lot. Assessor juris, Assessor iuris).

Unifikuotasis teisininkas

Vokietijoje rengiant teisininkus laikomasi vieningųjų teisės studijų bei unifikuotos teisinės kvalifikacijos koncepcijos (kai visoje šalyje yra rengiamas vad. Einheitsjurist, „unifikuotasis teisininkas“). Vieningos studijos apima sritis kaip civilinė teisė, baudžiamoji teisė ir viešoji teisė (iš esmės konstitucinė teisė ir administracinė teisė). Tokio rengimo motyvai - siekis užtikrinti lengvą pereinamumą iš vienos teisės srities į kitą, nuo vienos teisinės profesijos prie kitos (advokatūroje, notariate, prokuratūroje, teismuose ir viešajame administravime, valdyme), sukurti prielaidas, kad skirtingų sektorių teisininkai lengvai rastų bendrą kalba (galėtų susikalbėti tame pačiame lygyje, vok. „auf Augenhöhe“). Pasak Axel C. Filges, toks teisininkų rengimo modelis laikytinas esminiu Vokietijos teisininkų rengimo kokybės ženklu[1]

Teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas

Teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas (Befähigung zum Richteramt) yra būtina norint užsiimti tam tikrų teisinių profesijų praktika - tokių kaip advokatas, prokuroras, teisėjas ir notaras. Išimtis - valstybinis (apygardos) notaras (Bezirksnotar) Viurtemberge. Pagal Vokietijos teisėjų įstatymo (Deutsches Richtergesetz, DRiG) 5 straipsnio 1 dalį tokia kvalifikacija įgyjama baigus universitetines teisės studijas (Vokietijoje – ne mažiau kaip 2 metai) ir išlaikius pirmąjį valstybinį teisės egzaminą bei – atlikus teisės praktiką (Rechtsreferendariat), o po jos - išlaikius antrąjį valstybinį teisės egzaminą[2]. Pagal DRiG 7 § teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas pripažįstama visiems ordinariniams profesoriams.

Atitinkama teisėjo kvalifikacijai lygiaverti kvalifikacija reikalinga ir kitose srityse, pvz., diplomatinėje tarnyboje, tiksliau - konsulinėje (t.y. vykdant konsulines teisines funkcijas, pvz., atliekant notarinius veiksmus).

Šaltiniai

  1. Interviu su Filgesu, Kammerreport OLG Hamm vom 14. März 2008. Seite 13.
  2. EBTT teismo sprendimas („Laisvas darbuotojų judėjimas – EB 39 straipsnis – Atsisakymas suteikti teisę atlikti parengiamąją teisės praktiką, po kurios galima užsiimti reglamentuojama teisininko profesine veikla – Kandidatas, gavęs teisės mokslų diplomą kitoje valstybėje narėje – Įgytų teorinių žinių ekvivalentiškumo tyrimo kriterijai“)


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3768-0=3768 wiki spaudos ženklai).