Tepliava

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
[[Tepliava
Gvardeiskas]]
   Coat of Arms of Gvardeisk (Kaliningrad oblast).png   
Gvardeisk markt.jpg
Gvardeisko turgaus aikštė

Tepliava
Gvardeiskas
54°39′00″N 21°04′07″E / 54.65°N 21.0686°E / 54.65; 21.0686 (Tepliava)Koordinatės:54°39′00″N 21°04′07″E / 54.65°N 21.0686°E / 54.65; 21.0686 (Tepliava)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Gvardeisko rajonas
Miesto gyvenvietė: Gvardeisko miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1260 m., miesto teisės 1722 m.
Gyventojų: 13 888 (2011 m.)
Plotas: 12 km²
Tankumas (2011): 1 157 žm./km²
Istoriniai pavadinimai

rus. Гвардейск
vok. Tapiau

Pašto kodas: 238210
Tel. kodas: (+7) 40159
Tinklalapis: www.gvardeysk.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Tepliava
Gvardeiskas
Vikiteka

Turinys

Sugūbriai, Tepliuva, Tepliava arba Gvardeiskas (vok. Tapiau, Vėluvos apskritis, 19451946 m. rus. Тапиау, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Гвардейск) – miestas Senovės Prūsijos Sembos ir Nadruvos paribyje, dab. Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 40 km į rytus nuo Kaliningrado, Gvardeisko rajono ir Gvardeisko miesto gyvenvietės centras.

Istorija

Gvardeiskas

Miesto pavadinimas Tapjavō prūsiškos kilmės. [1] Įkurtas 1260 m. vietoje senovės prūsų Sugūbrio pilies, stovėjusios Deimos ir Priegliaus upių santakoje. Kryžiuočiai, sudeginę prūsų pilį ir gyvenvietę, pradėjo statyti savo pilį, kuri 12801301 m. buvo komtūro rezidencija. 12831290 m. pastatyta nauja akmeninė pilis. 1395 m. ištiesinta Deimos upės vaga. 1383.10.21 pabėgęs iš Krėvos kalėjimo čia slapta Vyganto vardu krikštijosi DLK Vytautas. Jo krikšto tėvai buvo Tepliavos seniūno žmona ir Ragainės komtūras Vygantas fon Balterheimas. Nuo 1450 m. miestas vokiškai vadinamas Tapiau.

1457 m. kai lenkai ir čekai užėmė Teutonų ordino sostinę Marienburgą, ordino didžiojo magistro rezidencija buvo perkelta į Karaliaučių, o archyvas 1469 m. į Tapiau pilį, kur jis išbuvo iki 1722 m. 1502 m. pastatyta bažnyčia. 1568 m. kovo 20 d. Tapiau mirė Prūsijos valstybės įkūrėjas Albrechtas Brandenburgietis. 1722 m. balandžio 6 d. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I Tapiau suteikė Kulmo miesto teisę ir herbą. 1879 m. įkurta senelių prieglauda, 1902 m. atidaryta silpnapročių ligoninė, 1904 mn. pradėtas leisti miesto laikraštis.

1758 m. miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė, o 1807 m. prancūzai. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus rusai apšaudė miestą iš sunkiosios artilerijos. Kilus gaisrams žuvo miesto archyvas. Antrajame pasauliniame kare miestas gerokai nukentėjo. 1945 m. sausio 25 d. miestą užėmė rusų kariuomenė. 1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Tapiau rajonas. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeistas miesto ir rajono centro pavadinimas. Tapiau pavadintas Gvardeisku, t. y. gvardiečių miestu, o rajonas – Gvardeisko rajonu.

15251657 m. Lenkijos karalystės Prūsijos kunigaikštystės, 16571701 m. Brandenburgo-Prūsijos Prūsijos kunigaikštystės, 17011723 m. Prūsijos karalystės Žiokų apskrities, 17231819 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18191871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities miestelis, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Tapiau rajono (rus. Тапиауский район), vėliau Gvardeisko rajono miestas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251657 m. Prūsijos kunigaikštystė Lenkijos karalystė
16571701 m. Prūsijos kunigaikštystė Brandenburgo marka
17011723 m. Žiokų apskritis Prūsijos karalystė
17231819 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18191945 m. Vėluvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Gvardeisko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Gvardeisko miesto gyvenvietė
Gvardeisko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Ekonomika

Mieste veikia makaronų fabrikas, mėsos kombinatas, žuvies apdirbimo cechas, duonos ir konditerijos įmonė, sūrinė, kojinių mezgykla. Pietiniu Priegliaus krantu praeina geležinkelis Kaliningradas-Černiachovskas-Kaunas.

Gyventojai

1939 m. mieste buvo 9272 gyventojai. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo mėn. iš Rusijos atvyko pirmieji sąstatai su persikėlėliais. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2011 m.
1875 m. 1890 m. 1895 m. 1905 m.sur. 1910 m.sur.[3] 1933 m.sur.[4] 1939 m.sur.
2 679 3 763 4 061 5 118 5 986 7 683 9 326
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2005 m. 2008 m. 2011 m.
7 600 10 800 11 904 14 572 13 800 13 214 13 888

Žymūs žmonės

Mieste gimė dailininkai Lovis Korintas (18581925 m.) ir Ernstas Molenhaueris. {{#ask:Tepliava |?Koordinatės |format=template |headers=show |link=all |template=Fotothek/show |userparam=|width=500|height=480|title=|nr=0051 |offset= |limit= }}

Šaltiniai

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: