Titnagdumbliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
LogoWIKISPECIES.png Bacillariophyta
Titnagdumbliai
Plunksnadumblainis (kairėje) ir centradumblainis
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Titnagdumbliai
(Wikispecies-logo.svg Bacillariophyta)

Turinys

Titnagdumbliai arba titnaginiai dumbliai (lot. Bacillariophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno Chromalveolata karalystės įvairiažiuželinių grupės dumbliai. Jie turi kietą apvalkalą, kurio sudėtyje yra titnago. Nors to apvalkalo forma gali būti labai įvairi, jis visada susideda iš dviejų kaip dėžutė sumautų puselių.

Gėlavandenių titnagdumblių nuotraukos
Titnagdumblio apvalkalo puselės sumautos kaip dėžutė ir dangtelis

Daugelis titnagdumblių vienaląsčiai, kiti formuoja siūlo, žvaigždės ar zigzago pavidalo kolonijas.

Judėjimo mechanizmai

Nors titnagdumbliai ir priklauso įvairiažiuželiniams, subrendusioje stadijoje dauguma žiuželių neturi (dažniau pasitaiko judrių sporų ar gametų). Tačiau titnagdumblių ląstelės gali slysti substrato paviršiumi išskirdamos gleives, priešinga gleivių išskyrimui kryptimi.

Sandara

Titnagdumblio „dėžutė“ gali turėti arba dvipusę (plunksnadumblainiai) arba spindulinę (centradumblainiai) simetriją. Jos "dangteliai" išvagoti sudėtingais raštais kurie svarbūs sistematikoje. Gebėjimą sukurti sudėtingas struktūras bandoma pritaikyti nanotechnologijoje. Plunksnadumblainiai toliau skirstomi pagal tai ar dangteliai turi kantelius (Bacillariophyceae) ar ne (Fragilariophyceae). Neretai atskirai išskiriami ir trišalės simetrijos titnagdumbliai, tokie kaip Triceratium bei lenktos lazdelės pavidalo (taigi nebe visai dvišalės simetrijos) dumbliai, tokie kaip Eunotia.

„Viršutinis“ (jei tai būtų dėžutė) dangtelis vadinamas epiteka, „apatinis“ - hipoteka. Šarvelis turi daugybę angelių (perforacija) kuriomis ląstelė sąveikauja su aplinka. Angelių gali nebūti tik kai kuriose šarvelio srityse.

Didžiąją ląstelės dalį užima vakuolė, citoplazma išsidėsčiusi pasieniu. Genomas turi labai daug įvairių genų kurių nemaža dalis greičiausiai pateko iš bakterijų horizontalaus genų pernešimo keliu.

Ląstelės dalijimasis

Dalijantis vienai ląstelei atitenka motininės ląstelės epiteka, kitai - hipoteka kuri tampa naujos ląstelės epiteka. Antroji šarvelio pusė (abiem atvejais - hipoteka) užauginama iš naujo tačiau ląstelė kuriai atiteko buvusi vidinė šarvelio pusė taip ir lieka mažesnė. Ląstelėms pernelyg susmulkėjus, titnagdumbliai dauginasi lytiškai ar sporomis, taip atkurdami reikiamą dydį.

Paplitimas

Būdami žymi jūrinio planktono dalis, titnagdumliai sudaro apie ketvirtį visos planetos biomasės[1]. Yra ir daug gėlavandenių rūšių. Kai kurie pakelia žemas temperatūras ir sudaro gausias ledo bendrijas. Nusėdę į vandens dugną jie gamina uolieną, kuri naudojama statybos pramonėje.[2]

Lietuvoje paplitę:

Klasė. Centradumblainiai (Centrophyceae)

Klasė. Plunksnadumblainiai (Pennatophyceae)

Šaltiniai

  1. Белякова Г. А. Водоросли и грибы // Ботаника: в 4 т. / Белякова Г. А., Дьяков Ю. Т., Тарасов К. Л. — М.: Издательский центр «Академия», 2006. — Т. 2. — 320 с. — 3000 экз. — ISBN 5-7695-2750-1
  2. Nature's Nanotechnologists: Unveiling the Secrets of Diatoms“. PLoS Biology, 2, 1512–1515 (2004). 

Vikiteka


Šaltiniai


Nuorodos

http://westerndiatoms.colorado.edu/genera - išsami JAV sutinkamų titnagdumblių nuotraukų kolekcija.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: