Tolerancija
~
|
Tolerancija (lot. tolerantia kantrybė, ištvermė), pakanta – priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas. Terminu tolerancija apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje, religinėje ir internetinėje aplinkoje. Terminas tolerancija naudojama apibūdinti elgseną, kuria dauguma ar opozicija reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią bendruomenę ar individą. Tolerancija yra neatsiejama nuo netolerancijos, kuri kyla esant tolerancijos trūkumui. Pagrindinės sritys, kuriose vartojamas tolerancijos terminas, – religija, politika, sociologija, psichologija.
Pats tolerancijos terminas – prieštaringas ir neretai nemėgstamas dėl savo netinkamo taikymo.
Istorija
1579 m. sausio 24 d. Utrechto unijoje pirmą kartą Europos istorijoje buvo įteisinta pozicija, kad negalima persekioti žmonių už jų tikėjimą. Šią datą galima vadinti tolerancijos įteisinimo pradžia. Nyderlandai – pirmoji šalis Europoje, kurioje buvo įteisinta kitamanystė: nustoti deginti eretikai ir raganos, liautasi persekioti kitamanius bei žydus.
1689 m. anglų filosofas Džonas Lokas paskelbė „Laišką apie toleranciją“. 1763 m. pasirodė Voltero „Traktatas apie toleranciją“. Ispanijoje dar XIX a. degintos raganos, nors likusioje Europos dalyje jau skleidėsi tolerancijos samprata ir netaikymas toleravimo.
Lapkričio 16-oji – tarptautinė tolerancijos diena.
|