Tomas Baranauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tomas Baranauskas

Gimė 1973 m. rugsėjo 12 d.
Kaunas

Veikla
Mokslininkas istorikas, pedagogas edukologas, archeologas, istorijos publicistas

Turinys

Tomas Baranauskas

Tomas Baranauskas (g. 1973 m. rugsėjo 12 d. Kaune) – istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas.

Anykštėno Biografija

Seneliai: Jonas Baranauskas (18991979) ir Rozalija Švagždytė-Baranauskienė (19101981) – mokytojai. Tėvai: Gediminas Augustinas Baranauskas (19392015) – pedagogas technologas ir Valerija Bašytė-Baranauskienė (19382015) – inžinierė technologė, pedagogė.

Tėvams persikėlus, 19781979 m. augo Dauguose (Alytaus raj.), 19791986 m. – Žeimelyje (Pakruojo raj.).

19811986 m. mokėsi Žeimelio vidurinėje mokykloje, 19861992 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Mokykliniais metais T. Baranauskas dalyvavo Anykščių Sąjūdžio veikloje, 19901991 m. rengė Sąjūdžio puslapį rajono laikraštyje "Anykšta", vėliau buvo Sąjūdžio laikraščio "Žiburys" redakcinės kolegijos narys.

19921998 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, paruošė ir apsigynė magistro darbą "Lietuvos valstybės susidarymas", įgijo istorijos magistro išsilavinimą.

19962011 m. T. Baranauskas dirbo Lietuvos istorijos institute. 19961998 m. jis buvo šio instituto Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos skyriaus laborantas, 19982011 m. – Archeologijos skyriaus vyresnysis laborantas. 19992000 m. jis dirbo ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, buvo vyresnysis bibliografas.

20082017 m. jis buvo Vilniaus pedagoginio universiteto (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universiteto) Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros dėstytojas, lektorius. Nuo 2017 m. jis yra Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto Pasaulio istorijos katedros lektorius, po universiteto pertvarkymo nuo 2019 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorius. Bakalaurams jis dėsto XI–XV a. Lietuvos istoriją, šaltiniotyrą, Vidurio ir Rytų Europos istoriją viduramžiais ir XVI–XVIII a., Europos kolonializmo istoriją, komunikacines technologijas taikomojoje istorijoje.

Jis eksternu parengė ir 2018 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune apsigynė disertaciją "Pabaisko mūšis 1435 m. Lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje", yra humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

Nuo 2018 m. jis yra Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas.

T. Baranauskas nuo 2005 m. iki šiol yra draugijos "Pilis" narys, 20092013 m. buvo šios draugijos pirmininkas, nuo 2009 m. iki šiol yra jos valdybos narys. Jis taip pat yra Lietuvai pagražinti draugijos narys (nuo 2008 m.), Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys (nuo 2009 m.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos tarybos narys (nuo 2010 m.). 20012007 m. jis buvo Lietuvos istorijos laikraščio "Voruta" redakcinės kolegijos narys.

2003 m. T. Baranauskas įkūrė ir 20032008 m. administravo Lietuvos istorijos instituto interneto svetainę www.istorija.lt. Jis yra istorijos mokslo sklaidos šaltinių http://viduramziu.istorija.net (nuo 2000 m.) ir http://forum.istorija.net (nuo 2001 m.) steigėjas ir administratorius, mokslinių diskusijų įvairiomis kalbomis dėka tapęs plačiausiai žinomu Viduramžių Lietuvos istoriku užsienyje.

Nuo 2016 m. jis yra viešosios įstaigos "Tautos alkas" ir Lietuvių etninės kultūros draugijos įkurtos radijo stoties "Alko radijas" laidos "Aktualioji istorija" vedėjas.

19902007 m. kiekvieną vasarą T. Baranauskas dalyvaudavo Lietuvos istorijos instituto Šeimyniškėlių archeologinėse ekspedicijose, kartu su archeologu Gintautu Zabiela visiškai ištyrė Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnį šalia Anykščių.

T. Baranausko mokslinių interesų sritys – ankstyvoji Lietuvos istorija, valstybės ištakos, Lietuvos medinės pilys.

T. Baranauskas parengė ir išleido knygas:

  • 1999 m. – "Lietuvos istorijos kalendorius. 2000" (informacinis leidinys).
  • 2000 m. – "Lietuvos valstybės ištakos" (monografija).
  • 2001 m. – "Vorutos pilis" (su Gintautu Zabiela, informacinis leidinys).
  • 2005 m. – "Lietuvos istorijos bibliografija. 1998" (bibliografinio leidinio sudarytojas).
  • 2006 m. – "Anykščių medinė pilis" (informacinis leidinys, kitas leidimas – 2015 m.).
  • 2011 m. – "Lietuvos pilys ir tvirtovės" (su Valentinu Baltrūnu, Valdu Rakučiu ir G. Zabiela).
  • 2014 m. – "Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae" (istorijos šaltinių rinkinio sudarytojas, vertėjas ir komentarų rengėjas), "Viduramžių Lietuvos viešpačiai" (su Inga Baranauskiene, istorinių biografijų rinkinys, kitas papildytas leidimas – 2015 m., vertimas į anglų kalbą – 2014 m.).
  • 2015 m. – "Sėlos aktai. Acta Seloniae" (istorijos šaltinių rinkinio sudarytojas, vertėjas ir komentarų rengėjas).
  • 2016 m. – "Saulės mūšio pėdsakų paieškos" (su G. Zabiela, istorijos apžvalga).
  • 2017 m. – "Garuozos mūšis : šaltiniai ir interpretacijos" (studija), "Kuršo aktai. Acta Curoniae" (istorijos šaltinių rinkinio sudarytojas, vertėjas ir komentarų rengėjas).

T. Baranauskas rengia istorinių studijų ir diskusinio pobūdžio istorijos mokslo populiarinimo publikacijas, skelbia jas moksliniuose leidiniuose, periodikoje ir interneto žiniasklaidoje, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose. Jis rengia straipsnius enciklopediniams leidiniams: "Visuotinei lietuvių enciklopedijai", Baltarusijos enciklopedijai bei enciklopediniam leidiniui "The Crusades: An Encyclopedia".

T. Baranauskas buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys (nuo 2007 m.). Po partijų susijungimo 20082011 m. jis buvo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys, šios partijos tarybos narys ir TS–LKD Tautininkų frakcijos valdybos narys. 2011 m. jis buvo Tautininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, nuo 2011 m. gruodžio yra Tautininkų sąjungos tarybos narys.

Jis dalyvavo 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip nacionalinio susivienijimo "Už Lietuvą Lietuvoje" remiamas kandidatas šio susivienijimo sąraše ir vienmandatėje Anykščių-Kupiškio apygardoje, bet nebuvo išrinktas. Sustabdęs narystę Tautininkų sąjungoje, 2016 m. jis dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip politinės partijos "Tvarka ir teisingumas" sąrašo kandidatas bei šios partijos kandidatas Anykščių-Panevėžio rinkiminėje apygardoje, bet nebuvo išrinktas.

Jis buvo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos Garbės galerijos narys (20062013 m.).

T. Baranauskas moka anglų ir rusų kalbas, skaito vokiečių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir lotynų kalbomis.

Vedė 2005 m. balandžio 22 d., žmona Inga Baranauskienė (g. 1973 m.) – vertėja, istorikė, beletristė. Sūnus Eigintas Baranauskas (g. 2007 m.).

Biografija

Mokėsi Žeimelio ir Anykščių Antano Vienuolio vidurinėse mokyklose. Mokykliniais metais dalyvavo Anykščių Sąjūdžio veikloje, 19901991 m. redagavo Sąjūdžio puslapį rajono laikraštyje „Anykšta“, vėliau buvo laikraščio „Žiburys“ redkolegijos nariu.

19921998 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, baigė istorijos bakalauro bei magistro studijas. 1996 m. rugsėjo 9 d. – 2011 m. vasario mėn. dirbo Lietuvos istorijos institute: LDK istorijos skyriuje (1996–1998 m.), Archeologijos skyriuje (1998–2011 m.). Buvo Lietuvos istorijos instituto tinklalapio administratorius (2003–2011 m.). 2001 m. rugsėjo 21 d. – 2007 m. gruodžio 22 d. buvo Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redkolegijos narys, nuo 2005 m. – Draugijos „Pilis“ narys, nuo 2009 m. lapkričio 23 d. – šios draugijos pirmininkas. Nuo 2008 m. rugsėjo dirba Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete.

T. Baranausko mokslinių interesų sritis – ankstyvoji Lietuvos istorija, valstybės ištakos, Lietuvos medinės pilys. 2000 m. išleido knygą „Lietuvos valstybės ištakos“. Paskelbė 17 mokslinių straipsnių, daug istorinės publicistikos bei istorijos populiarinimo straipsnių spaudoje bei interneto portaluose. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Danijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Parašė straipsnių Lietuvoje ir užsienyje leidžiamoms enciklopedijoms: „Visuotinė lietuvių enciklopedija“, „Вялікае Княства Літоўскае: энцыклапедыя ў двух тамах“, „The Crusades: An Encyclopedia“. Sudarė 1998 metų Lietuvos istorijos bibliografiją.

19902006 m. dalyvavo Šeimyniškėlių piliakalnio (prie Anykščių) archeologiniuose tyrinėjimuose, parašė dvi brošiūras, populiarinančias šių tyrinėjimų rezultatus: „Vorutos pilis“ (2001; drauge su tyrinėjimų vadovu Gintautu Zabiela) ir „Anykščių medinė pilis“ (2005).

2000 m. sukūrė interneto svetainę „Viduramžių Lietuva“, kurioje lietuvių, anglų, rusų ir kt. kalbomis populiarina Lietuvos istoriją. Nuo 2001 m. prie šios svetainės įkūrė ir iki šiol moderuoja Lietuvos istorijos forumą.

Publikacijos

Knygos

  • Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius: „Vaga“, 2001, 317 p.
    • Rec.: Kulikauskienė R., Lituanistica, 2001, nr. 3 (47), p. 101–103; Zabiela G., Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 327–330; Семянчук Г., Спадчына, Мінск, 2003, № 5–6/2002 (150–151), с. 137–141.
  • Vorutos pilis / Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela, Vilnius: „Diemedis“, 16 p.
  • Anykščių medinė pilis, [Anykščiai, 2005], 16 p.
  • Lietuvos istorijos bibliografija. 1998 / sudarė Tomas Baranauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 333, [3] p.

Straipsniai

  • Deltuvos žemė / Gintautas Zabiela, Tomas Baranauskas, Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai, Vilnius, 1996, p. 5–14.
  • Mindaugo dvaras Latava / Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela, Lietuvos istorijos metraštis. 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 21–40.
  • XI amžius; XII amžius; XIII amžius; XIV amžius, Tūkstantmečio knyga, Kaunas: Kraštotvarka, 1999, t. 1: Valstybė, p. 10–25.
  • Anykščių Sąjūdžio istorija, Anykščiai XX amžiuje, Vilnius: Petro ofsetas, 2000, p. 405–444.
  • Vorutos pilis, Mūsų praeitis, Vilnius, 2001, t. 7, p. 43–70.
  • Ankstyvieji Lietuvos dvarai, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis: konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001, p. 10–18.
  • Kur buvo Lietuvos žemė?, Lituanistica, 2002, nr. 2 (50), p. 3–18.
  • Новогрудок в XIII в.: история и миф, Castrum, urbis et bellum: зборнік науковых прац : прысвячаецца памяці прафесара Міхася Ткачова, Баранавічы, 2002, с. 29–44.
  • Вытокі Літоўскай дзяржавы, Край = Kraj. Polonica – Albaruthenica – Lithuanica, Мінск, 2002, № 1–2 (4–5), с. 104–122.
  • Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2003, t. 24, p. 57–106: santr. angl., rus.
  • Месца каранацыі Міндоўга, Спадчына, Мінск, 2003, № 5–6/2002 (150–151), с. 26–31.
  • Saxo Grammaticus on the Balts, Saxo and the Baltic Region. A Symposium, edited by Tore Nyberg, [Odense:] University Press of Southern Denmark, 2004, p. 63-79.
  • Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė / Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela, Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, [Vilnius:] Aidai, 2004, p. 9–55, summary: p. 190–191.
  • Lietuvos miestų ir miestelių pirmųjų paminėjimų datos, Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis: mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto l – kla, 2005, p. 137–142: santr. angl.
  • Aukštaitija XIII–XV amžiuje, Aukštaičių tapatumo paieškos: straipsnių rinkinys, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006, p. 27–43.
  • Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?, Parlamento studijos, 2006, [nr.] 6, p. 175–177.
  • Lietuvos politiniai santykiai su Vakarų Europa XIII–XV a., Kultūros barai, 2006, nr. 10 (503), p. 66–73. Santr. angl.: p. 96.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: