Tomas Venclova
Tomas Venclova | |
---|---|
| |
Gimė | 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėda |
| |
Tėvas | Antanas Venclova |
Motina | Eliza Račkauskaitė-Venclovienė |
Sutuoktinis(-ė) | Nataša Ogaj, Tatjana Milovidova-Venclova |
Vaikai |
Andrius, Marija |
| |
Veikla | poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, JAV lietuvis
|
| |
Alma mater | 1960 m. Vilniaus V. Kapsuko universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Tomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Gimė ir užaugo sovietinio rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1976 m. pabaigoje sovietinė valdžia jam pasiūlė išvykti dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). 1977 m. išvyko į JAV. Tais pačiais metais neteko sovietinio paso. [1][2]
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (filosofijos daktaras) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Poezija
Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.
T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).
Įvertinimas
- 1978 m. V. Krėvės literatūrinė premija, už „98 eilėraščius“
- 1995 m. Ldk Gedimino ordino Komandoro kryžius
- 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius
- 2000 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2002 m. Šv. Kristoforo statulėlė
- 2005 m. poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija
- tarptautinės Vilenica (1990 m.), Capri (1991 m.), Qinghai (2011 m.) premijos
Bibliografija
- Raketos, planetos ir mes. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962 m.
- Golemas, arba dirbtinis žmogus: pokalbiai apie kibernetiką. - Vilnius, 1965 m.
- Kalbos ženklas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1972 m.
- Lietuva pasaulyje: publicistika. - Chicago: Akad. skautijos leidykla, 1981 m.
- Tekstai apie tekstus. - Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1985 m.
- Tankėjanti šviesa: eilėraščiai. - Chicago: AM&M Publications, 1990 m.
- Pašnekesys žiemą: eilėraščiai ir vertimai. - Vilnius: Vaga, 1991 m.
- Vilties formos: eseistika ir publicistika. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1991 m.
- Reginys iš alėjos: eilėraščiai. - Vilnius: Baltos lankos, 1998 m.
- Rinktinė. - Vilnius: Baltos lankos, 1999 m. - 173 p.
- Manau, kad… Pokalbiai su Tomu Venclova. - Vilnius: Baltos lankos, 2000 m. - 200 p.
- Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų. - Vilnius: Baltos lankos, 2003 m. - 236 p.
- Sankirta. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 m.
- Vilniaus vardai. - Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006 m. - 333 p. - ISBN 9986-830-96-6.
- Aleksander Wat: life and art of an iconoclast. - New Haven: Yale University Press, 1996 m. - ISBN 0-300-06406-3.
- Winter Dialogue. - Northwestern University Press, 1997 m.
- Forms of Hope: Essays. - The Sheep Meadow Press, 1999 m.
- The Junction. - Bloodaxe Books, 2008 m.
- Gespräch im Winter: Gedichte. - Suhrkamp, 2007 m.
- Aleksander Wat. Obrazoburca. Przeł. J. Goślicki. - Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1997 m.
- Rozmowa w zimie. - Warszawa: Zeszyty Literackie, 2001 m.
- Eseje. Publicystyka. - Pogranicze, 2001 m. - ISBN 83-86872-25-X.
- Niezniszczalny rytm – eseje o literaturze. - Pogranicze, 2002 m. - ISBN 83-86872-39-X.
- Неустойчивое равновесие: восемь русских поэтических текстов. - New Haven: YCIAS, 1986 m.
- Собеседники на пиру. Статьи о русской литературе. - Vilnius: Baltos lankos, 1997 m.
- Свобода и правда. - Москва: Прогресс, 1999 m.
- Гранёный воздух. Стихотворения. - Москва: ОГИ, Дом Юргиса Балтрушайтиса, 2002 m.
- Статьи о Бродском. - Москва: Baltrus, Новое издательство, 2005 m. - 176 с.
Šaltiniai
- Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai (sud. Donata Mitaitė). - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002 m. - 223 p.
- Venclovų namai-muziejus
- Tomo Venclovos poezija
- Tomas Venclova. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ http://www.vilniausmuziejai.lt/venclova/TV_datos.htm
- ↑ Tomas Venclova. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 482-483 psl.
- ↑ T.Venclova atmindamas rašytoją Cz.Miloszą: „Pirmąją jo knygą gavome šokolado pakuotėse“
- ↑ T.Venclova: Č.Milošo kūrybos gelmę kiekvienas gali matuoti atskirai
|