Trebovlės kunigaikštystė

Теребовлянське князівство Trebovlės kunigaikštystė
Rusios kunigaikštystė
← 1084 – 1141 →
Sostinė	Trebovlė
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrė nuo Voluinės	1084
- Prijungta prie Haličo	1141 m.

T(e)rebovlės kunigaikštystė (ukr. Теребовлянське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XII amžiais Galicijos istoriniame regione.

Istorija

Kunigaikštystė suformuota 1084 m., po Voluinės kunigaikščio Rostislavo mirties, kuomet jis Galiciją padalino savo trims sūnums. Vasilko gavo Trebovlę su didelėmis žemėmis. Be pietryčių Galicijos jis valdė ir vakarų Podolę bei Bukoviną.

Vasilko sėkmingai panaudojo stepės tiurkų gentis (berendėjus, torkus, pečenegus) ir plėtė savo kunigaikštystės teritorijas į rytus bei pietus. Jis kolonizavo visą Podolę. Labai sustiprėjo kunigaikštystės miestas Haličas Dniestro slėnyje.

Po Vasilko mirties 1124 m. sostą paveldėjo jo sūnus Jurijus, o Haličą gavo Ivanas. Gana greitai po to, Ivanas perėmė valdžią Trebovlėje, bet jau valdė iš Haličo. 1141 m. jam mirus, Trebovlę ir Haličą perėmė jo pusbrolis Peremyšlio kunigaikštis Vladimiras, kuris sujungė visas tris kunigaikštystes į vieną – Haličo kunigaikštystę.

Trebovlės žemės kurį laiką išlaikė autonomiją Haličo, o vėliau Haličo-Voluinės sudėtyje kaip dalinė kunigaikštystė.

Kunigaikščiai

Trebovlės kunigaikščiai priklausė taip vadinamajai Pirmajai Haličo dinastijai (Rostislavičiams):

• Vasilko Rostislavičius (1064–1124)
• Jurijus Vasilkovičius (1124–???)
• Ivanas Vasilkovičius (???–1141)
• Vladimiras Volodarevičius (1141–1153), nuo 1141 kaip Haličo dalis.

---