Trijų Kryžių piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Trijų kryžių kalnas)
Trijų Kryžių piliakalnis
Kiti pavadinimai

Kreivasis kalnas,
Plikasis kalnas,
Trijų kryžių kalnas

Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė: Vilnius
Piliakalnio ypatumai
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Unikalusis objekto kodas 30357
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A1961K1
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Trijų Kryžių piliakalnis (arba Kreivasis kalnas, Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) stūkso Vilniaus mieste. Aukštis nuo papėdės 64-65 m ir 75-76 m virš Vilnelės lygio). Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.

Istorija

Vilniaus piliu kulturinis rezervatas.png
Trijų Kryžių paminklas
Trijų kryžių kalno paminklo dešinioji pusė
Lietuvių garbės sargyba, 1939-aisiais

Ten, kur dabar yra trys kryžiai, Gedimino laikais stūksojo medinė pilis. Pilis praminta Kreivąja, nes kalnas, ant kurio ji stovėjo, vadintas Kreivuoju, o vėliau Plikuoju. Užpuolus priešams, į pilį subėgdavo visi Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai. XIV amžiaus pabaigoje, po ilgos kryžiuočių apsupties, pilis buvo užimta, sugriauta ir sudeginta.

Trijų kryžių kalnas primena pagonybės laikus, kai Vilniuje buvo nužudyti septyni vienuoliai pranciškonai. Pranciškonų atminimui pagerbti ant kalno buvo pastatyti mediniai kryžiai. 1916 metais toje vietoje iškilo skulptoriaus Antano Vivulskio Trijų kryžių paminklas iš gelžbetonio. Tais laikais betonas buvo visiškai nauja statybos medžiaga, o Trys kryžiai – vieni pirmųjų Vilniaus betono statinių.

Sovietmečiu Trys Vilniaus kryžiai buvo susprogdinti. 1989 metais privačių asmenų lėšomis Trys kryžiai atstatyti.

Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. 1916 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais padaryti klojiniai, išlietas paminklas ir atlikta jo apdaila. 1950 m. gegužės 30 d. sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas [1].

1989 m. birželio 14 d. [2] Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva atstatytas (darbų vadovas Henrikas Kęstutis Šilgalis).

Architektūra

Ant plataus išlenkto postamento pusračiu išdėstyti trys vienodos formos kryžiai, priekinis jų pakeltas aukščiau. Juosta išryškintas kryžių kontūras, kryžmų centrai pažymėti kryžiaus vinis simbolizuojančiais iškilimais. Ant postamento pagrindo matomas dedikacinis įrašas.

Istorinė vertė

Monumentas laikomas tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu.

Šaltiniai

  1. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95.
  2. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 101.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+47-0=47 wiki spaudos ženklai).