Trijų Kryžių piliakalnis
Trijų Kryžių piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Gyvenvietė: | Vilnius | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Unikalusis objekto kodas | 30357 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A1961K1 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Trijų Kryžių piliakalnis (arba Kreivasis kalnas, Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) stūkso Vilniaus mieste. Aukštis nuo papėdės 64-65 m ir 75-76 m virš Vilnelės lygio). Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.
Istorija
Ten, kur dabar yra trys kryžiai, Gedimino laikais stūksojo medinė pilis. Pilis praminta Kreivąja, nes kalnas, ant kurio ji stovėjo, vadintas Kreivuoju, o vėliau Plikuoju. Užpuolus priešams, į pilį subėgdavo visi Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai. XIV amžiaus pabaigoje, po ilgos kryžiuočių apsupties, pilis buvo užimta, sugriauta ir sudeginta.
Trijų kryžių kalnas primena pagonybės laikus, kai Vilniuje buvo nužudyti septyni vienuoliai pranciškonai. Pranciškonų atminimui pagerbti ant kalno buvo pastatyti mediniai kryžiai. 1916 metais toje vietoje iškilo skulptoriaus Antano Vivulskio Trijų kryžių paminklas iš gelžbetonio. Tais laikais betonas buvo visiškai nauja statybos medžiaga, o Trys kryžiai – vieni pirmųjų Vilniaus betono statinių.
Sovietmečiu Trys Vilniaus kryžiai buvo susprogdinti. 1989 metais privačių asmenų lėšomis Trys kryžiai atstatyti.
Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. 1916 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais padaryti klojiniai, išlietas paminklas ir atlikta jo apdaila. 1950 m. gegužės 30 d. sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas [1].
1989 m. birželio 14 d. [2] Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva atstatytas (darbų vadovas Henrikas Kęstutis Šilgalis).
Architektūra
Ant plataus išlenkto postamento pusračiu išdėstyti trys vienodos formos kryžiai, priekinis jų pakeltas aukščiau. Juosta išryškintas kryžių kontūras, kryžmų centrai pažymėti kryžiaus vinis simbolizuojančiais iškilimais. Ant postamento pagrindo matomas dedikacinis įrašas.
Istorinė vertė
Monumentas laikomas tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu.
Šaltiniai
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95.
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 101.
|