Triodas
Triodas – elektroninė lempa, sudaryta iš trijų elektrodų: katodo, anodo ir tinklelio. Tinklelis – vielinė spiralė arba tinklas, skiriantis anodą nuo katodo, bet jų neliečiantis. Juos gaubia metalinis cilindro formos anodas.
Istorija ir panaudojimas
Pirmieji panašūs 1906 metais austrų išradėjo Robert von Lieben ir (nepriklausomai) amerikiečių išradėjo Li de Forest užpatentuoti prietaisai (vadinti audionais) buvo užpildomi gyvsidabrio garais.[1][2][3]. Jie negalėjo tiesiogiai sustiprinti nepakeisto signalo, tiko tik kaip detektoriai (sustiprindami detekcijos metu). Valdantis elektrodas iš pradžių buvo apvyniojamas aplink toje vietoje susiaurintą kolbą, vėliau perkeltas į vidų. Maždaug apie 1912 metus jau kiti tyrinėtojai atrado vakuuminio triodo principus.
Iš pat pradžių šis prietaisas buvo naudojamas kaip stiprinimo lempa, tačiau 1913 m. vokiečių mokslininkas A. Meisneris triodą panaudojo kaip generatorinę lempą savo elektrinių virpesių generatoriuje. Triodai buvo pirmieji signalų stiprintuvai, leidę išvystyti radijo bei tolimų atstumų telefono ryšio technologijas. Jie buvo plačiai naudojami iki maždaug 1950 metų, vėliau juos pakeitė puslaidininkiai prietaisai.
Šaltiniai
| Elektroninės lempos |
|
|
Diodas | Triodas | Tetrodas | Pentodas | Magnetronas | Klistronas | Fotodaugintuvas |
| ||||||