Truikinų šaltinis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
{{#ifeq:Smitos versme.jpg|||
Pavadinimas::
[[Vaizdas::Vaizdas:Smitos versme.jpg|300px]]
Lokalizacija

56°16′41″N 21°41′20″E / 56.278°N 21.689°E / 56.278; 21.689 (Truikinų šaltinis)Koordinatės: 56°16′41″N 21°41′20″E / 56.278°N 21.689°E / 56.278; 21.689 (Truikinų šaltinis)


Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija: Aleksandrijos seniūnija
Gyvenvietė: Truikinai
{{#ask:Truikinų šaltinis ?Koordinatės format=map headers=show link=all geoservice=geonames zoom=14 width=400 height=auto type=roadmap types=roadmap,satellite,hybrid,terrain,physical,earth layers=traffic,bicycling controls=pan,zoom,type,scale,streetview zoomstyle=default typestyle=default resizable=yes forceshow=1 showtitle=1 title=Truikinų šaltinis icon=Trikampis i virsu mazas.png offset= limit=

}}

Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė) – iš žemių trykštantis šaltinis, hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. 1980 m. paskelbtas gamtos (hidrogeologijos) paminklu. Šaltinis yra Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje, Truikinų kaime.

Pavadinimo kilmė

Šaltinis yra pavadintas pagal gretimoje sodyboje seniau gyvenusio Šmitos, kuris gražiai tvarkė, prižiūrėjo šaltinį, pavardę.

Hidrogeologinis aprašymas

Truikinų šaltinis žiemą

Šmitos versmė liejasi iš kairiajame Šaltupio upokšnio krante esančio sufozinio cirko (apie 15 m skersmens) dugno – žemiausioje vietoje. Patsai versmės duburys ovalus (kryžminės ašys 5,8 ir 4,5 m), smėlėtas dugnas vietomis (sekliuose pakraščiuose) užgožtas apsinešusio pilkšvo, rusvo dumblo. Vandens gylis iki gerai matomo puraus dugno – 10 – 23 cm. Versmė 11,81 l/s debitą siekiančia platoka tėkme srūva į Šaltupio upokšnį, o šis maždaug už 170 m įteka į didesnį Guntino upelį. Vandens paviršiaus absoliutinis aukštis versmėje – apie 35 m, santykinis aukštis, matuojant jį nuo Šaltupio ir Guntino santakos, – tik apie 4 m.

Versmė pastoviai veržiasi iš gausiai požeminio vandens turinčių smėlingų tarpmoreninių (fQIII nm3) ir gal senojo aliuvio (aQIII nm3) nuogulų. Dėl aukštyn trykštančių srautų šioje versmėje duburio smėlis keliose vietose nuolat intensyviai maišosi; tai balkšvi ir šiek tiek parudavę ploteliai – tarsi panardinti „katilai“, kurių didžiausiojo skersmuo priedugnyje prašoka 1 m. Juose „verdantis“ smėlis yra smulkus, turintis daugiausia 0,1 – 0,25 mm skersmens grūdelių (89,6 %) ir SiO2 (93,7 %). Versmės vanduo skaidrus, bespalvis, bekvapis, jo temperatūra gana pastovi – vid. + 8,10 oC, kiek aukštesnė būna šiltuoju metų laiku. Tai labai geras gėlas hidrokarbonato kalinis-natrinis magnio-kalcio vanduo, kurio bendra mineralizacija vid. 304,79 mg/l, karbonatinis kietumas 3 – 4,4 mg-ekv/l, bendrosios geležies kiekis tik 0,1 mg/l[1].

Šaltiniai

  1. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: