Tunisas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
الجمهرية التونسية El-joumhouriyya et-Tounisiyya
Flag of Tunisia.svg Coat of arms of Tunisia.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Tunisas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Tunisas
Didžiausias miestas Tunisas
Valstybės vadovai Fouad Mebazaa Mohamed Ghannouchi
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
163 610163,610 km²
16,361,000 ha
63,169.821 mi²
km² (89)
5 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
10 738 657 (78)
65.6465.64 žm./km²
0.656 žm./ha
170.008 žm./mi²
žm./km² (105)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
87,88 mlrd. $ (61)
8600 $ (72)
Valiuta Tuniso dinaras
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1956 m. kovo 20 d.
Valstybinis himnas Tuniso himnas
ISO kodas TN
ISO3 kodas TUN
ISO skaitmeninis kodas 788
FIPS kodas TS
GeoName kodas 2464461
Interneto kodas .tn
Šalies tel. kodas 216
Commons-logo.svg Vikiteka: TunisasVikiteka

Tunisas yra musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Jis ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose.

Tunisas yra populiari tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Tuniso istorija

Tunisas yra apgyvendintas nuo priešistorinių laikų, žmonių gyvenimo pėdsakai čia randami nuo paleolito. Pirmaisiais Tuniso gyventojais laikomi berberai. Berberų pagrindinės gyvenvietės yra įsikūrusios Atlaso kalnuose. Į Kalnus berberai pasitraukė siekdami išvengti prievartinio vertimo musulmonais. Istoriškai buvo susiklostę, kad berberai iš Romos imperijos buvo perėmę krikščionybę.

Politinė sistema

2011 m. įvyko perversmas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Tuniso administracinis suskirstymas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Tuniso geografija

Tunisas yra šiaurės Afrikos valstybė, kurios pakrantę skalauja Viduržemio jūros vandenys. Pietuose šalis ribojasi su Libija, o vakaruose – su Alžyru.

Nors šalies teritorija yra nedidelė (163 610 km²), Tunisas pasižymi kraštovaizdžio įvairove: Atlaso kalnai (aukščiausias taškas – 1544 m Šambi kalnas), lygumos ir stepės, druskos ežerai ir Sacharos smėlynai.

Didžiausi miestai :

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Tuniso ekonomika

Tuniso ekonomika glaudžiai siejama su turizmu. Pagrindiniai turizmo miestai yra išsidėstę pakrantėje: Port El Kantauis, Susas, Monastyras. Dėl šiltų žiemų bei istorinių, kultūrinių paminklų per metus Tunisą aplanko apie 5 mln. turistų.

Taip pat Tunisas eksportuoja naftą bei dujas, taip pat tekstilės bei žemės ūkio produktus. Beveik visa šalies pramonė sutelkta sostinėje bei jos apylinkėse. Apie 50 % Tuniso teritorijos yra naudojama žemės ūkio paskirties veiklai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Tuniso demografija

Vaizdas:The city.jpg
Šalies sostinės Tuniso panorama

98 % Tuniso gyventojų yra arabai, kalbantys tunisietišku arabų kalbos dialektu.[2] Populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka daugelis išsilavinusių tunisiečių. Nors neturi jokio oficialaus statuso, prancūzų kalba yra naudojama švietimo sistemoje, spaudoje ir versle. Mokykloje prancūzų kalba yra mokoma nuo 8 metų, o anglų - nuo 12. Mažiau nei 1 % gyventojų yra berberai, daugiausiai kalbantys savo berberų kalbų grupei priklausančia kalba. Tiesa, daug daugiau yra iš berberų kilusių žmonių. Taip pat maždaug 1 % sudaro europiečiai, daugiausiai prancūzai ir italai. Nuo XIX amžiaus pabaigos iki nepriklausomybės paskelbimo, Tunise europiečių buvo daug daugiau. 1956 m., kai buvo paskelbta nepriklausomybė, šalyje jų gyveno apie 255 000[3], bet vėliau didžioji europiečių dalis išvažiavo. Panaši situacija yra ir su žydais: 1948 m. šalyje jų buvo apie 105 000, bet iki 2003 m. Tuniso žydų populiacija sumažėjo iki maždaug 1 500.[4]

Romos katalikų katedra Tuniso mieste

Pasak 2004 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Tunise yra 74,3 % (vyrų - 83,4 %, moterų - 65,3 %).[2] Anot 2009 m. apskaičiavimų, Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė šalyje yra 75,78 metų (vyrų - 73,98 m., moterų - 77,7 m.)[2] - beveik metais didesnė nei Lietuvos. Palyginus su kitomis Afrikos valstybėmis, ypač esančiomis piečiau, Tunisas turi mažą gimstamumą. 14 metų bei jaunesni žmonės sudaro 22,7 % visų šalies gyventojų - daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (15,44 %), bet daug mažiau nei daugelyje kitų Afrikos valstybių. 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 7,2 % Tuniso populiacijos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1984 m. ir 2012 m.
1984 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1999 m. 2000 m.
6 966 173 8 785 364 8 957 500 9 089 300 9 214 800 9 455 900 9 560 800
2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2012 m. -
9 839 800 9 910 872 10 029 000 10 126 300 10 225 400 10 738 657 -

Religija

98-99 % Tuniso gyventojų yra musulmonai, daugiausia sunitai.[2] Taip pat šalyje yra maždaug 25 000 krikščionių (daigiausiai katalikų) ir 1 500 judėjų. Patikimų šaltinių apie praktikuojančių religijas žmonių skaičių nėra, bet manoma, kad ateistai sudaro nemenką visų gyventojų dalį, didžiausią, tarp šiaurės Afrikos valstybių.

Nors Islamas yra oficiali šalies religija ir pagal įstatymus šalies prezidentas privalo būti musulmonu, Tunise yra pakankamai didelė religijos laisvė, kurią saugoja ir konstitucija. Daugelis tunisiečių toleruoja kitų religijų praktikavimą ir dažniausiai apie tikėjimą neklausia.[5]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Tuniso kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 CŽV faktų knyga: Tunisas
  3. Tunisia. Worldmark Encyclopedia of the Nations. Thomson Gale. 2007. Encyclopedia.com.
  4. The Jews of Tunisia. Jewish Virtual Library.
  5. Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor (2008), "Report on Tunisia", International Religious Freedom Report 2008, US State Department, <http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108494.htm> 




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: