Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Vilniaus vyskupija | |
| Dekanatas | Šalčininkų katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras | |
| Pastatyta | 1837 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Turgelių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Turgeliai | |
| Adresas | Bažnyčios a. 2 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Turgelių miestelyje, 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Istoristinė, turi neobaroko bruožų. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
Istorija
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, Viktariškių palivarkas ir Pamerkio kaimas.
1836–1837 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1897 m. patvirtintas jos padidinimo projektas. 1900 m. pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1842 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta. Ją 1930 m. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
Parapija
Turgelių ir apylinkių praeitis
Turgelių pavadinimas kilo iš lietuviško žodžio „turgus“. Turgelių miestelis yra apie 30 km į pietryčius nuo Vilniaus ir 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Tolimoje praeityje Turgeliai buvo vadinami Mažuoju Merkiu arba Mangirdų Merkiu. Vietovė yra įsikūrusi slėnyje, dešiniajame Merkio krante.
Turgelių gynybinė reikšmė buvo seniai žmonių pastebėta, tą patvirtina dvi gyvenvietės, kurios iškilo šitoje vietovėje. Gyvenviečių egzistavimas įrodo, kad Turgelių apylinkės buvo apgyvendintos jau prieš tūkstantis metų. Manoma, kad didelis dvaras, vadinamas Merkiu, kuris egzistavo XIV-XV amžiuje, buvo nedidelės senosios kunigaikštystės nuosavybė. XV amžiaus pabaigoje Merkio valdos buvo padalytos – nuosavybės dalis atiduota Mangirdų šeimai. Mangirdų Merkys yra Turgelių miestelio istorijos pradžia. 1501 metais karalius įteikė privilegiją nuosavybės teritorijoje atidaryti turgų ir dvi smukles. XVI amžiaus I pusėje Merkyje šeimininkavo broliai Mangirdai. Iš dokumentų žinoma, kad gyvenvietėje vykdavo turgus. Šis teiginys leidžia prieiti išvados dėl gyvenvietės pavadinimo atsiradimo, kuris egzistuoja iki šiol. Turgelių pavadinimas minimas istoriniuose dokumentuose nuo XVII amžiaus. Iki to laiko yra pateikiamas Mangirdų Merkys, Mažasis Merkys.
Daugiau informacijos apie Turgelius pateikia XVIII amžius. Turgelių šventykla turėjo įtakos miestelio įkūrimui ir vystymuisi, nes miestelis buvo bažnyčios žemėse. Gyveno čia parapijos pavaldiniai, veikė bažnyčios smuklė.
Jašiūnų-Turgelių kelyje yra įsikūrusi Merkinė. Merkinės Respublika, kitaip Paulavos respublika, kurią įkūrė kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis, buvo įžymi 1767 – 1794 metais. 1767 metais kunigas nusipirko Merkinės nuosavybę ir apylinkių žemes. Nuosavybės plotas sudarė 140,3 valakų (lietuvių ploto matas - 3040 ha), kurio trečdalis buvo padengtas miškais. Po kurio laiko įsikūrė garsi Merkinės Respublika, savotiška šalis valstybėje. Merkinės Respublika turėjo savo herbą ir vėliavą, savo parlamentą, liaudies miliciją, iždą, savišalpos kasą, mokyklą, gydytoją. Jos prezidentas, Povilas Ksaveras Bžostovskis, nuosavybėje panaikino baudžiavą, žemę, kurią apmokestino, išdalino žmonėms, suteikdamas galimybę ją išpirkti. 1780 metais kunigas Povilas Bžostovskis pastatė koplyčią. Eksperimentuodamas jis įgyvendino šiuolaikinės nuosavybės naujovišką valdymo idėją. 1791 metais Lietuvos ir Lenkijos seimas oficialiai pripažino Merkinės Respubliką ir patvirtino jos konstituciją. Eilinis Lenkijos-Lietuvos padalijimas sutrukdė Merkinės Respublikos vystymuisi ir augimui. Padėtis pablogėjo dėl Merkinės šeimininko ir jo žmonių aktyvaus dalyvavimo Kosciuškos sukilime. Bžostovskis išvyko iš šalies, o 1912 metais Merkinė buvo atiduota Vagnerių valdymui. Merkinės dvaras visiškai sudegė vokiečių okupacijos metais.
Parapijos ištakos ir istorija
Turgelių Romos katalikų Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo pastatyta 1511 metais brolių Vaclavo ir Aleksandro Mangirdų ir Viktoro Gabrialovičiaus pastangomis.
Bažnyčia iškilo Mangirdų žemėse, taigi Mangirdų Merkinėje. Mangirdai padovanojo šventyklai 7 valakus žemės. Pirmasis klebonas buvo Adomas Jastžębskis, kilęs iš Lenkijos. 1565 metais kunigas iškeliavo į Lenkiją, kur jį ištiko staigi mirtis. Kitas klebonas buvo Andrius Nadratovskis. XVII amžiaus I pusėje klebonu dirbo kunigas Kšyštof Pšeslavskis.
Pirmoji bažnyčia stovėjo iki 1722 metų. Gaisras sunaikino pirmąją medinę bažnyčią. Kunigo Stanislavo Kurčbacho, Turgelių klebono pastangomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.
1767-1824 metais su pertraukomis Turgelių parapijai vadovavo kunigas, grafas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Pamilo šias žemes ir nusprendė pastatyti naują mūrinę bažnyčią, tačiau dėl politinės situacijos nebuvo galimybės greitai pastatyti bažnyčios. Tai įvyko tik po jo mirties, kai žlugus senajai tvarkai, statyboms gautas leidimas iš carinės valdžios.
Dabartinės bažnyčios steigėjas Turgelių parapijoje buvo klebonas ir dekanas kunigas Povilas Šepeckis. Kunigas Povilas Šepeckis gimė 1850 metais, o 1884 metais buvo įšventintas į kunigus. Į Turgelių parapiją atvyko 1895 metais, klebonu dirbo 1895-1939 m.
XIX amžiaus pabaigoje Turgelių parapijos bažnyčia tapo ankšta, nes jai priklausė nuo 8 iki 9 tūkstančių parapijiečių, todėl 1895-1905 m. parapijiečių pastangomis išmūryta šventykla išaugo. Bažnyčia atstatyta pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą, patvirtintą 1897 m. rugsėjo 30 d.
1900-1909 metais vyko statybos darbai. Bažnyčia labai išaugo, nes buvo pristatytos šoninės navos, o pagrindinė nava paremta pilioriais, kurie išliko senosios bažnyčios sienose. Pristatant apsidą ir prieangį bei du bokštus su 4 perdengimais bažnyčia padidėjo. Bažnyčios sienos buvo padarytos iš akmenų, o arkos ir skliautai iš plytų. Sienos iš lauko pusės padengtos sluoksniu iš skaldyto akmens, pagrindą sudarė kalkės.
Neobaroko ir klasicizmo stiliaus bažnyčia (40 m.*26 m.) įsikūrė Tabariškių, Akmenynės, Rudaminos ir Jašiūnų kelių sankryžoje. Bažnyčios stačiakampė aikštė yra aptverta akmenų ir mūro tvora. Bažnyčia trijų navų, su dviem bokštais, stačiakampio plano. Iš abiejų pusių presbiterijose yra mažos zakristijos. Presbiterijos siena dekoruota augalų motyvais. Šoniniai altoriai yra neoklasicizmo stiliaus. Vargonai išpuošti kukliai - su angelo statula. Šalia antrojo pilioriaus yra medinė raižyta sakykla.
1928-1930 metais vyko paskutinieji bažnyčios apdailos darbai. Buvo užglaistyti įtrūkimai lubose, pastatyti altoriai, išdažytas bažnyčios vidus, senos stogo čerpės pakeistos cinkuota skarda. Darbus vykdė Konstantinas Čarneckis ir autorius – dailininkas Kačynskis. Daug pastangų pridėjo vikaras kunigas Leonas Lavcevič. 1930 metais gegužės 8 d. įvyko bažnyčios konsekracija, jai vadovavo Vilniaus Metropolitas Jo Ekscelencija Arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.
Bažnyčia Turgeliuose – dekanato centras
1939 metais Turgelių dekanatas priklausė Vilniaus arkivyskupijai. Turgelių parapija buvo vyskupijoje didžiausia, nes jai priklausė 10 944 tikintieji. Turgelių dekanatas veikė iki 1999 metų.
1964 metais kovo 20 d. valdžios komisija po lubų apžiūros pareiškė, kad įtrūkimai padidėjo ir gresia pavojus dėl lubų griuvimo. Dėl to bažnyčios pagrindinė nava buvo uždaryta, atitverta iki remonto pabaigos. Parapijiečiai rinko parašus, kad bažnyčios neuždarytų. 1965 m. kunigo klebono Kazimiero Kulako ir Bažnyčios Tarybos pastangomis nutrūkęs remontas buvo tęsiamas toliau. Pagrindinės navos sienos buvo sujungtos geležiniais ankeriais, lubų arkos sutvirtintos gelžbetoniniais sujungimais, įtrūkimai užglaistyti tinkamu skiediniu. Tuo pačiu metu artistas - dailininkas Edvardas Žylis pataisė sugadintus paveikslus ant lubų. 1959-1972 metais bažnyčios remontai buvo atliekami Turgelių klebono ir dekano kunigo Daktaro Kazimiero Kulako bei bažnyčios Tarybos pastangomis, taip pat savo aukas skyrė parapijiečiai.
2004-2010 metais įmontuotas laikrodis bažnyčioje, pakeistos trijų varpų šerdys ir juose instaliuotos elektrinės pavaros. Tuo metu šalia altoriaus įmontuotas diodinis apšvietimas. Buvo restauruoti bažnyčios kairysis ir dešinysis dešininis bokštai, bažnyčios frontonas, pakeistas šventyklos stogas ir sustatytos naujos statulos iš lauko pusės: Dievo Motinos iš Lurdo, Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos. Svarbiausias darbas - naujasis pagrindinis altorius ir presbiterija iš marmuro, taipogi buvo perdirbti šoniniai altoriai. Darbai atlikti pagal architekto Vytauto Tracevičiaus projektą. Eilinis statybos sumanymas buvo naujojo įgarsinimo įtaisymas, pakeisti keturi langai-vitražai ir keturi langai zakristijoje, šventykloje iš lauko pusės įrengta iliuminacija ir instaliuotas elektrinis spindulinis šildymas.
Šių darbų iniciatorius - klebonas, kunigas Tadeuš Matulianec, bet stogo, bokštų ir frontono remontą rėmė Vilniaus Metropolijos Kurija. Taipogi finansinė parama gauta iš Šalčininkų r. ir Vilniaus r. savivaldybių (Turgelių parapijos 20 kaimų priklauso Vilniaus rajonui). Darbus finansavo ir kiti aukotojai.
2008 metais balandžio 20 d. įvyko naujojo altoriaus konsekracija bei pašventinimas naujų kryžiaus kelio stacijų ir statulų: Dievo Motinos iš Lurdo, Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos. Šį aktą atliko Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, turi neobaroko bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
| ||||||