Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Turovo-Pinsko kunigaikštystė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Turovo kunigaikštystė)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusios kunigaikštystė:
Turovas-Pinskas
Šalis pietvakarių Baltarusija
Tautos dregovičiai > rusėnai
Laikotarpis Kijevo Rusios dalis X a.–1162
LDK vietinkystė 1401-1503
Miestai Turovas, Pinskas, Kleckas
Valdovai Kunigaikščiai
Atskilo nuo Kijevo kunigaikštystės
Prijungta prie LDK
Rus-1015-1113.png

Turovo-Pinsko kunigaikštystė (brus. Княства Турава-Пінскае) - Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietų teritorijoje.

Jos valdytas regionas buvo vadinamas Turovo-Pinsko žeme.

Raida

Kunigaikštystės teritorijose gyveno dregovičiai, nuo IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Būsimoji sostinė Turovo miestas įkurtas apie 950 m. legendinio kunigaikščio Turo, Rogvolodo brolio. Turovas buvo traktuojamas kaip dalinė kunigaikštystė, pripažįstanti Kijevo valdžią. Nuo Vladimiro Didžiojo laikų čia buvo skiriami atskiri kunigaikščiai. Kijevo Rusiai skylant, jos ankstyvoji istorija buvo susijusi su Kijevo Kunigaikštyste, čia įsitvirtino Iziaslavičių atšaka.

Pirmasis nepriklausomas Turovo valdovas buvo Jurijus Jaroslavičius, kuris 1162 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Kijevo. Tačiau jau tada prasidėjo šalies skaldymasis tarp Jurijaus palikuonių, susiformavo pusiau priklausomos dalinės kunigaikštystės: Klecko, Pinsko, Slucko-Kopyliaus ir kitos.

1223 m. Turovo-Pinsko žemė dalyvavo Kalkos mūšyje, o XIII a. viduryje nusilpusi kunigaikštystė pripažino Haličo-Voluinės kunigaikštystės hegemoniją. XIV a. šiai nusilpus, Turovo-Pinsko žemė atiteko Gediminui, kuris ją prijungė prie LDK.

Vėliau Turove buvo skiriami Gediminaičių kilmės vietininkai.

Kunigaikščiai

Turovo-Pinsko (vėliau Turovo) kunigaikščiai išlaikė vieną seniausių Riurikaičių atšakų, kuri buvo kildinama iš Jaroslavo Išmintingojo sūnaus Iziaslavo - Iziaslavičiai. Ši linija iki 1078 m. buvo Kijevo kunigaikščiai, bet vėliau Kijeve įsitvirtinus kitoms linijoms, Iziaslavičiams liko tik Turovas, kurį jie išlaikė iki kunigaikštystės pabaigos.

Rusios kunigaikštystės Rusios kun-orn.png
Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio
Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios
Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio
Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero
Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: