Tuvė Janson
Tuvė Marika Janson (Tove Marika Jansson, 1914 m. rugpjūčio 9 d. Helsinkyje – 2001 m. birželio 27 d. Helsinkyje) – suomių bei švedų rašytoja, dailininkė.
Biografija ir kūryba
Visas savo knygas autorė parašė švedų kalba, nors gimtoji šalis jai buvo Suomija. Jos tėtis buvo skulptorius, o mama iš Švedijos kilusi dailininkė. Beveik pusmetį Tuvė su tėvais praleisdavo saloje, kuri ir tapo jos knygų veiksmo vieta – garsiuoju trolių Mumių slėniu. Jau nuo vaikystės būsimoji rašytoja pasižymėjo neeiline vaizduote, labai patiko žaisti teatrą.
T. Janson studijavo dailę Helsinkyje, Stokholme bei Paryžiuje. Pradžioje ji iliustruodavo kitų autorių knygas, o 1938 m T. Janson parašė pirmą savo knygą "Maži troliai ir didelis potvynis", kurią pati ir iliustravo. Taip prasidėjo visas ciklas knygų apie trolių Mumių nuotykius: "Burtininko skrybėlė" (1948), "Muminuko tėčio Memuarai" (1950), "Baisus vidurvasaris" (1954), "Stebuklinga žiema" (1957), "Nematomas vaikas" (1962) bei kitos. Šios knygos lėmė rašytojai pasaulinę šlovę, jos išverstos daugiau nei į 30 kalbų. 1966 metais Tuvė Janson tapo Hanso Kristiano Anderseno premijos laureatė. Ji dar gavo daugybę įvairiausių apdovanojimų, tarp kurių ir aukščiausią vaikų apdovanojimą – Šypsenos ordiną.
Mumių slėnis – tai ramus kampelis, pilnas džiugesio, meilės bei namų jaukumo. Troliai Mumiai – tai rašytojos sugalvoti maži padarėliai, kurie išoriškai visai nepanašūs į žmones, bet elgiasi kaip suaugę žmonės – rūko pypkę, rašo atsiminimus, dirba ūkio darbus, o žaidžia kaip vaikai. Tai malonios ir geraširdės būtybės. Rašytoja yra parašiusi ir realistiškų kūrinių. Savo vaikystę aprašė apsakyme "Skulptoriaus duktė" (1968), išleido apsakymų rinkinius "Klausytoja" (1971) bei "Žalias namas" (1978), romaną "Saulės miestas" (1974). Šie T. Janson kūriniai neliko nepastebėti, juos įvertino ir skaitytojai, ir kritikai.
Nuorodos
| ||||||